Remigijus RAINYS
Alytaus rajone ūkininkaujantis Bronius Žvinakevičius apie dešimtą valandą ryto išsiruošė į laukus parvežti tėvams daržovių. Pasikinkęs Širmį, vyriškis neskubėdamas dardėjo vežimu, stengdamasis laikytis šalikelės. Širmis ir pats žinojo kelią į laukus, bet Bronius tvirtai spaudė vadeles, nors vieškelyje nebuvo matyti nė vieno automobilio. Nelaimė atsitiko, kai priešpriešiais pasirodė raudonas mazas. Sunkvežimiui priartėjus, arklys staiga pasibaidė ir B. Žvinakevičius iš vežimo nuskriejo tiesiai po automobilio ratais. Širmis nušuoliavo per laukus ir liko nesužeistas. Sveikas liko ir vežimas, o štai Broniui Žvinakevičiui lūžo keturi šonkauliai, sužeista galva. Vyriškiui teko daugiau kaip savaitę praleisti Alytaus ligoninės Chirurgijos skyriuje. Pradžioje ketinęs nartų arklį atiduoti mėsininkui ūkininkas apsigalvojo ir galutinai nuspręsti žada tik visiškai pasveikęs.
Dar liūdniau kelionė arkliu baigėsi Utenos rajono Velbiškių kaimo gyventojui Petrui Deveikiui (76 m.). Kiek kauštelėjęs senolis jau sutemus namo važiavo pasikinkęs per privatizaciją jam atitekusį sportinį žirgą, kaime garsėjusį savo aikštingumu. Kai persigandęs, su pakinktų liekanomis gyvulys parbėgo namo, P. Deveikio žmona apie pradingusį vyrą skubiai pranešė policijai. Tą vakarą budėjęs pareigūnas pats buvo kilęs iš tų kraštų, todėl paieškas ir gelbėtojus nukreipė į pavojingiausią šiose apylinkėse vietą - Liūną prie Degulių ežero. Budėtojo nuojauta neapgavo ir P. Deveikis tikrai buvo surastas liūne. Spėjama, kad neblaivų vadeliotoją arklys tamsoje nuvežė prie užpelkėjusių ežero pakrančių. Įklimpęs pelkėje su visu vežimu Petras pirmiausia išlaisvino arklį. Vėliau vyriškis bandė išbristi pats, tačiau pasuko ne ta kryptimi ir keliolika metrų brido gilyn į pelkę. Galutinai įklimpęs P. Deveikis atsigulė ant nugaros ir šaukėsi pagalbos, tačiau jo niekas neišgirdo. Per naktį senolis mirtinai sušalo. Kaip manoma, paleidžiamas arklys galėjo įspirti, nes pensininkui buvo įplėšta ausis.
