Kaip skyrybų atveju būtų dalijama po santuokos įkurta įmonė?
Laikraščio skaitytojas Vincas Z. iš Kauno nurodo, jog turi įmonę ir nežino, koks yra šios įmonės teisinis režimas, vertinant ją tuo aspektu, kad tai turtas, kuris kaip teisinių civilinių santykių objektas įregistruotas jau sudarius santuoką. Tiksliau tariant, laiško autorius norėtų sužinoti, ar būtų (ir kokiu būdu) dalijama ši įmonė skyrybų atveju?
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog pagal nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjusio galioti naujojo Civilinio kodekso nuostatas, nėra labai aiškiai apibrėžta, ar įmonę laikyti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, ar tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vienais atvejais galimas vienoks šio turto teisinis režimas, kitais atvejais - kitoks. Pagal Civilinio kodekso trečios knygos 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtų galima teigti, jog įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau yra viena sąlyga - jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Taigi ši sąlyga reiškia, kad įmonė bus pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu verslu verčiasi abudu sutuoktiniai. Minėtos Civilinio kodekso trečios knygos 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas skelbia, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Tad iš šio straipsnio būtų matyti, jog jeigu verslu verčiasi vienas iš sutuoktinių, ši įmonė bus laikoma asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Deja, aiškių nuostatų nėra. Apie įmonės, kaip nuosavybės objekto, teisinį objektą įstatymas kalba gan dviprasmiškai. Advokatas patartų pasižiūrėti, kokios lėšos panaudotos įmonei steigti. Ar tai buvo vieno sutuoktinio lėšos ir turtas, perduotas tai įmonei steigti, ar tai buvo abiejų sutuoktinių bendrai įgytos lėšos ir bendrai įgytas turtas. Taip pat Civilinio kodekso trečios knygos 90 straipsnis numato galimybę turtą, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu teisme būtų nustatyta, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ir darbu. Yra ir dar vienas atvejis, kai tokį turtą būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe - jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Štai iš šios paminėtos normos matyti, kad net jeigu vis dėlto būtų laikoma, jog įmonė yra vieno iš sutuoktinių asmeninis turtas, tai kitas sutuoktinis, įrodęs paminėtas aplinkybes, galėtų teisme reikalauti, kad ši įmonė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip suprasti visas tris paminėtas normas? Vis dėlto advokatas manytų, jog reikėtų laikytis tokios nuostatos: jeigu verslu verčiasi vienas iš sutuoktinių, tai nieko nekeičiant ir nededant jokių pastangų reikėtų laikyti, kad ta įmonė yra asmeninė to sutuoktinio, kuris šiuo verslu verčiasi, nuosavybė. Norint šio turto teisinį režimą kaip nors pakeisti, reikėtų teisme įrodyti, kad įsteigti įmonei buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos arba po įsteigimo ta įmonė buvo iš esmės pagerinta, padidintas jos įstatyminis kapitalas, arba perduota daugiau turto, arba panaudota daugiau lėšų tai įmonei išplėsti, o kitas sutuoktinis neprisidėjo. Deja, sakyti, kad taip būtinai bus, dar anksti, nes bet kurias naujojo Civilinio kodekso teisės normas dar turėtų patikrinti teismų praktika, jas taip pat turėtų apibendrinti Aukščiausiasis Teismas ir duoti nurodymus teismams, kaip tas normas teisingai taikyti. Kadangi šie įstatymai pradėjo galioti tik nuo liepos 1 dienos, dar nėra kokios nors jų taikymo praktikos ir tai, ką advokatas pasakė, yra tik preliminarūs samprotavimai.
