Ar įmanoma nuginčyti turto perleidimo sandorį?
Nuolatinė laikraščio skaitytoja Kristina D. iš Kelmės rašo, jog savo tolimai giminaitei buvo paskolinusi pinigų, tačiau suėjus sutartam terminui, pasiskolinusioji jų negrąžino. Be to, paaiškėjo, jog skolininkė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nes tą turtą perleido savo seseriai. Laiško autorė prašo paaiškinti, ar būtų galima nuginčyti šį turto perleidimo sandorį.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog kol dar galioja (iki liepos 1 dienos) senasis Civilinis kodeksas, tokia galimybė yra numatyta minėto kodekso 57 1 straipsnyje, t. y. sandorio, kuris pažeidžia kreditoriaus teises, pripažinimas negaliojančiu. Šis straipsnis skelbia, kad skolininko sudarytas sandoris, kurio pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal kreditoriaus ieškinį. Bet koks neatlygintinis sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises (išskyrus sandorius, pagal kuriuos dovanojami įprastiniai nedidelės vertės daiktai, nedidelės pinigų sumos), pripažįstamas negaliojančiu pagal kreditoriaus ieškinį. Kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį per vienerių metų ieškininės senaties terminą, skaičiuojant nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Vadinasi, jei turtas perleistas vien tam, kad būtų apsisaugota nuo prievolės grąžinti skolą, laiško autorė kaip kreditorė galėtų per vienerių metų laikotarpį tą sandorį bandyti ginčyti teisme. Jeigu iki liepos 1 dienos ji to padaryti nespės, po liepos 1 dienos yra galimybė pareikšti tokį ieškinį pagal naujojo Civilinio kodekso 6.66 straipsnį, kur aiškinama apie kreditoriaus teisų gynimą. Iš esmės šie kreditoriaus, skolininko ir turto įgijėjo santykiai aprašyti analogiškai, tiktai naujajame kodekse nurodyta, jog dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu paminėtu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tai reiškia, jog turtą įgydamas asmuo turėjo žinoti, kad jį perleidžiantis žmogus buvo skolingas ir tokiu būdu siekė išvengti skolos grąžinimo. Taip pat yra nuostata, jog neatlygintinis sandoris, t. y. jei tas turtas buvo padovanotas, gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo. Ieškininės senaties terminas yra toks pat - vieneri metai nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi laiško autorė turi galimybę kreiptis į teismą ir bandyti nuginčyti minėtą sandorį (žinoma, jei nepraėjęs senaties terminas), jeigu yra nustatytos sąlygos.
