Šiandien pateikiame Jasono Burke’o knygos "Al Qaeda: Casting a shadow of terror" ištraukos iš skyriaus "Kas yra Al Qaeda?" pabaigą.
Didaro istorija atskleidžia tikrąją “Al Qaeda” prigimtį. Osama bin Ladenas neturi galios duoti įsakymus, kuriems tuojau pat paklūstama. Jis nėra vyriausiasis kariuomenės vadas. Bin Ladenas negrobia jaunų žmonių ir jiems "neplauna smegenų". Tiek jaunuoliai, kurie plūdo į Afganistaną siekti karinio ir teroristinio apmokymo, tiek ir žinomesnių grupuočių vadai, kurie mielai mezgė ryšius su bin Ladeno grupe, darė tai savo valia.
Kaip rodo rekrutų pasakojimai, niekas “Al Qaeda” branduolio” vadovaujamose apmokymų stovyklose Afganistane nebuvo laikomas prieš savo valią. Daugelis jų, kad pasiektų stovyklas, nugalėjo dideles kliūtis. Iš tikrųjų bin Ladeno bendrininkai daug laiko praleido rinkdamiesi, kuriuos iš daugybės pagalbos prašymų patenkinti. Prašymų buvo iš visur - nuo Maroko iki Malaizijos. Grupuotė iš Singapūro netgi parengė vaizdo medžiagą apie jų numatomus taikinius, kurią jie parodė bin Ladeno karo vadui Mohammedui Atefui. Kiti kovotojai savo planus rengdavo apmokymų stovyklose ir siūlydavo juos vadovybei. Tiems, kurie neturėjo savų idėjų, pagalba nebuvo teikiama - jiems buvo liepiama grįžti ką nors sugalvojus.
Tokie rekrutų pagalbos prašymai gimdavo tarp daugybės jaunų žmonių, turinčių pakankamai rimtas priežastis trokšti paaukoti didelę savo gyvenimo bei jėgų dalį kraštutiniam islamiškam kovingumui. Jų idėjos ir tikslai sutapo su bin Ladeno ir “Al Qaeda” branduolio” veikla. Kaip ir Didaras, jie, priklausydami radikaliai grupuotei, pritarė “Al Qaeda” pasaulėžiūrai. Jie šnekėjo “Al Qaeda” kalba. Jiems tapo artimas tam tikras pasaulio matymas, įvykių supratimo, interpretavimo ir elgesio būdas.
Ši ideologija, kuri yra įvairiausių šiuolaikinės islamo radikaliosios minties atšakoms bendrų elementų mišinys, dabar yra labiausiai paplitusi ir sparčiausiai auga. Ji yra fenomeno, kuriam šiuo metu priklijuota didele dalimi klaidinga “Al Qaeda” etiketė, dalis. Dūmų ir dulkių debesys virš Tora Boros paskelbė Afganistano, kaip teroristų kalvės, pabaigą. Tačiau "karas prieš terorizmą" kol kas nieko nepadarė, kad būtų sunaikintos priežastys, kurios skatina savanorius eiti į apmokymų stovyklas, neatsižvelgė į žmonių nuoskaudas, kurios verčia su pagalbos prašymu kreiptis į bin Ladeną.
Karas Afganistane užbaigė ypatingą, anomalų laikotarpį. Stovyklos buvo sunaikintos, jose prie bin Ladeno šliejęsi kovotojai išsklaidyti. “Al Qaeda” branduolys” - svarbiausia “Al Qaeda” struktūra - iš esmės buvo sunaikinta. Tačiau grėsmė lieka didesnė nei bet kada anksčiau.
Prieš trisdešimt metų nauja islamiška politinė ideologija rado pritarimą visame musulmoniškajame pasaulyje tarp milijonų jaunų vyrų ir moterų. Ši ideologija buvo modernus ir nuoširdus intelektinis siekis rasti islamišką atsaką Vakarų kultūrinio, ekonominio bei politinio pranašumo keliamiems iššūkiams. XX amžiaus viduryje vyraujanti ideologija buvo tautinis antimperializmas. Vėliau, bent jau Viduriniuosiuose Rytuose, - panarabiškumas. Nė vienas neišsprendė islamiško pasaulio problemų. Dabar atsigręžta į islamą. Tačiau per dešimtmečius islamiška agitacija pasikeitė. Kažkada islamo aktyvistams svarbiausia buvo pasiekti valdžią ar reformuoti savo šalį. Jų programoje buvo vietos laipsniškumui ir kompromisui, didžiulei politinės minties srovių įvairovei, vietiniams, radikaliems bei konservatyviems kaimo vietovių judėjimams ir protingiems, išsilavinusiems bei informuotiems teoretikams miestuose. Taip pat judėjimo paribyje atsirado vietos ir tiems ekstremistams, kurie vadovavosi prievarta ir į pasaulį žvelgė kaip į kovos tarp gėrio ir blogio, tikėjimo ir netikėjimo jėgų lauką.
Tačiau pamažu ekstremistai imti nebelaikyti "bepročių gauja" ir ši tendencija stiprėja. Į juos pradėta žvelgti kaip į vėliavnešius. Šiuolaikinėje islamiškoje agitacijoje jų kalbos ėmė vyrauti. Jų įnirtingi, nihilistiniai, neracionalūs teiginiai apie ateities rojų tapo suerzintų jaunų musulmonų ideologija. Tai yra tikra bin Ladeno pergalė ir mūsų didžiausias pralaimėjimas "kare prieš terorizmą".
Tuoj pat po rugsėjo 11-osios tragedijos buvo nuoširdžiai stengiamasi suprasti: "kodėl"? Kodėl "jie" nekenčia mūsų, kodėl "jie" buvo pasirengę save nužudyti, kodėl taip atsitiko. Vėliau norą suvokti tragedijos priežastis pakeitė kiti klausimai: kaip tai atsitiko, kiek "jų" yra, kiek dar reikia sugauti ir nužudyti. Kiekvienas, kuris bando "paaiškinti" prieš mus visus iškilusios grėsmės šaknis, atsakyti “kodėl”, pasiaiškinti, kas "jie yra", rizikuoja būti atstumtas kaip bergždžiai ar bailiai kalbantis. Klausti "kodėl", vadinasi, būti apkaltintam, kad stokoji moralinės drąsos stoti prieš "tikrą" grėsmę ir pasitikti ją jėga ir su agresija. Daugelis šią grėsmę laiko - pavojingai ir klaidingai - įsišaknijusia "civilizacijų kare".
Šis požiūris ne tik naudingas ekstremistams, bet ir sumenkindamas tikrų priežasčių svarbą rizikuoja paskatinti priešingus rezultatus duodančią veiklą. Tikiuosi pakeisti šią situaciją. Matydamas ant Tora Boros krintančias bombas aš paklausiau savęs “kodėl”. Ši knyga yra mano bandymas rasti kai kuriuos atsakymus.
Jason Burke: Kas yra "Al Qaeda"? (2)http://www.omni.lt/?rask$9359_84777$z_122428
Jason Burke: Kas yra "Al Qaeda"? (1)http://www.omni.lt/?rask$9359_84777$z_122208
Išskirtinis interviu su "The Observer" korespondentu Jasonu Burke'u apie Vakarų kovą su terorizmuhttp://www.omni.lt/?rask$9359_26002$z_121984
