Irena ZUBRICKIENĖ
Sekmadienį artimieji palaidojo Vilkaviškyje gyvenusią Janiną Mykolaitienę (57 m.), kuri buvo rasta nužudyta didžiuliame šeimos ūkyje, esančiame Kalvų kaime (Pilviškių sen.), vienkiemyje. Vakar rytą Vilkaviškio teisėsaugininkai dar negalėjo pasakyti, kas yra ūkininkės žudikas.
Kaip pareigūnams pasakojo Janinos sutuoktinis Juozas Mykolaitis, tą rytą jiedu, kaip visada, po nakvynės namuose iš pat ryto atvyko į Kalvus darbuotis ūkyje. Kaime esanti valda yra labai didelė, susideda iš kelių tvarkingų pastatų, čia, nesant šeimininkų, nuolat tvarkosi ir būna keli samdiniai. Iki vidurdienio Mykolaičiai triūsėsi ūkyje, o apie 12 valandą Juozas išvažiavo apžiūrėti javų, nugabenti laukuose dirbantiesiems maisto. Žmona pasiliko namuose. Tvartuose liko darbuotis samdinys Valentinas Blauzdžiūnas - jis šėrė paršus, mėžė kiaulidę.
Bene po poros valandų Juozas, vaikštinėdamas po laukus, pastebėjo nuo jo ūkio ateinantį nepažįstamą žmogų. Vyras buvo labiau panašus į valkatą, todėl Juozas, lyg kažką negera nujausdamas, jį užkalbino. Nepažįstamasis paaiškino ūkininkui ieškąs kokio nors darbo, tad lankęsis Mykolaičių ūkyje. Tačiau jis sakė radęs tik šeimininkę, kuri neva paaiškino, jog darbininkų paieška užsiimantis pats ūkininkas, tad išėjęs ieškoti jo. Juozas papasakojo sutiktajam apie darbus jo ūkyje, ir vyrai išsiskyrė. Anot ūkininko, vos tik pašnekovas pradėjo tolti, jo kažkodėl nepaliko bloga nuojauta. Vyras prisiminė, kaip prieš kurį laiką darbo jo prašęs perėjūnas paskui nužudė senuką, ir nutarė pakeisti savo planus - į sodybą patraukė kur kas anksčiau.
Ūkio kieme šeimininkas nepastebėjo jokių pasikeitimų. Nebuvo matyti tvarte dirbančio samdinio, ramiai sau tūnojo pririštas didžiulis šuo, tyliai bėgiojo ir keli palaidi šunys. Vos tik įžengęs į gyvenamųjų patalpų koridorių, Juozas pamatė kraujo pėdsakus. Kambario durų atidaryti nepavyko - jos kažkodėl buvo užrakintos. Vyras sutriko ir puolė ieškoti samdinio Valentino. Kartu su juo jis apėjo namą, kad į kambarį patektų per kitą įėjimą, tačiau ir čia buvo užrakinta. Tada vyrai susirado atsarginius raktus ir į vidų vis dėlto pateko. Juos pasitiko kraupus vaizdas: be gyvybės ženklų ant grindų gulėjo krauju pasruvusi Janina Mykolaitienė, sienos irgi buvo nutaškytos krauju. Anot Juozo, staiga pasijutęs nebeturįs jėgų, jis susmuko ant fotelio, o samdinio paprašė patikrinti, ar tebėra žmonos pulsas. Valentinas apčiuopęs atsakė neigiamai. Buvo akivaizdu, kad moteris užklupta netikėtai - ji buvo su ilgomis kelnėmis ir vėsia palaidinuke, tarsi būtų ketinusi persirengti ar susiruošusi prigulti. Vyrai neabejoja, kad kambaryje būta grumtynių.
Ant nužudytos moters kūno aptikta smaugimo, durtinių (vinimi ar peiliu) ir mušimo žymių. Sudaužyta nelaimėlės galva. Nusikaltimo įrankis nebuvo aptiktas.
Atvykusiems pareigūnams Juozas Mykolaitis iš karto papasakojo prieš tragediją sutikęs įtartiną vyrą ir manąs, kad jis yra žmonos žudikas. Pareigūnai suko galvas, ar ūkininko sutiktas įtariamasis buvo švariais drabužiais (vadinasi, nusikaltimas planuotas iš anksto, turėta kuo persirengti), ar Juozas tik nepastebėjo kraujo dėmių ant nepažįstamojo aprangos. O jų turėjo būti, nes kraujo pritiškę ir ant kambario sienų. Pareigūnai stebėjosi ir dėl to, kad apie nepažįstamo žmogaus pasirodymą kieme prieš grumtynes nepranešė kiemo šunys, tarsi nieko svetimo ir nebūtų buvę - samdinys Valentinas tikino jų negirdėjęs, nes esą tvarte, kur jis dirbo, garsiai kvykė kiaulės.
Pirminiais duomenimis, nusikaltėlis galėjęs veikti apiplėšimo tikslu. Anot Juozo Mykolaičio, po įvykio jis pasigedo žmonos piniginės ir seifo rakto, tačiau iš seifo niekas nepaimta. Be apiplėšimo, tiriamos ir kitos įmanomos nusikaltimo versijos, apie kurias pareigūnai nelinkę skelbti.
Ieškant ūkininko nurodyto įtariamojo, kurį Juozas Mykolaitis apibūdino esant maždaug 30 metų amžiaus, tvirto kūno sudėjimo ir rudų plaukų, pareigūnai operatyviai darbavosi su pėdsekiu šunimi. Keturkojis uosdamas nuvedė iki geležinkelio ir sustojo. Netrukus aplinkinių kaimų gyventojai vienas per kitą pradėjo šnekėti, neva nepažįstamą vyrą, kuris būtų panašus į Juozo apibūdintąjį, kažkas po pietų matė sėdintį ant geležinkelio bėgių ir tarsi kažko laukiantį. Pareigūnams šis faktas irgi pasirodė keistas - argi žmogžudystę ką tik įvykdęs nusikaltėlis neketintų kuo greičiau dingti iš nusikaltimo apylinkių?..
Kol žudikas neįvardintas ir nesulaikytas, aplinkinių kaimų gyventojai gyvena neramiai. Kaip "Akistatai" pasakojo netolimo kaimo ūkininkas Juozas Žilinskas, prieš gerą pusmetį pats vos netapęs žudikų auka, jaunesnieji gyventojai darbuojasi įprastu tempu, tačiau stengiasi nevaikščioti po vieną ir yra atsargesni, budresni, o vyresniesiems prisakyta sėdėti kambaryje užsirakinus ir niekam neatverti durų. Žmonės baiminasi, kad neišaiškintas žudikas gali apsilankyti ir jų pastogėje.
Įvykį tiriantys pareigūnai sudarė įtariamojo fotorobotą ir paskelbė nuotrauką vietos spaudoje. Vakar rytą jokios naudingos informacijos Vilkaviškio policijoje dar nebuvo. Pareigūnai tikisi, kad po laidotuvių su jais geranoriškai ir kantriai bendrausiantys nužudytosios artimieji bei ūkio darbininkai padės atskleisti daugiau tragedijos detalių, atsakys į dominančius ir jau mįslėmis apaugusius klausimus. Visa tai turėtų padėti atskleisti žmogžudystę, kuri yra jau ketvirtoji Vilkaviškio rajone šiais metais (visos įvykdytos per pastarąsias penkias savaites!).
Janina ir Juozas Mykolaičiai buvo laikomi vienais iš stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų. Jų valdos - tai 200 hektarų žemės, nemenkos fermos, tvarkingi, išpuoselėti statiniai. Mykolaičius pažįstančiųjų teigimu, sutuoktiniai dažnai kartu vaikščiodavo į bažnyčią, jų namai buvo atviri svečiams. Šeima užaugino dvi dabar jau savarankiškas dukteris, kurių viena bene prieš savaitę iki tragedijos pagimdė Mykolaičiams anūką.
Romo Čėplos nuotr.:
- Šį tvarkingą ūkį netikėtai paženklino šeimininkės tragiška žūtis
- Samdinys Valentinas teigė dirbęs prie kiaulių ir jokio triukšmo ūkyje negirdėjęs
