Sigitas STASAITIS
Už lytinius santykius su penkiolikamete dukterėčia nuteistas kalėti šiaulietis Arūnas Ulys (32 m.). Lygiai prieš metus jo brolis Alfredas Ulys (39 m.) į sustiprinto režimo koloniją pakliuvo 14-ai metų. Šis vyras ne tik be gailesčio daužydavo savo vaikus, kurių susilaukė net septynių, tačiau ir žagino mažametį sūnelį, tvirkino darželinio amžiaus dukrą, o kiek vyrėlesnę kelerius metus buvo pavertęs meiluže - išžagino bei tvirkino per 100 kartų! Beje, už santykius su ta pačia mergaite dabar nuteistas ir Alfredo brolis Arūnas. Vaikų, kurie tėvo įbauginti tylėjo eilę metų, labui straipsnyje pavardės ir vardai pakeisti.
1996 metais atėjusi į Rėkyvos (Šiaulių priemiestis) policijos nuovadą pareiškimą parašė Laima Ulienė. Moteris kaltino kaimyną, kuris, jos žodžiais, žvėriškai prilupęs Ulių sūnų aštuonerių metų Domantą. Policininkai netruko išsiaiškinti, kad kaimynas čia niekuo dėtas - berniuką diržu iki kraujo prikapojo pats tėvas Alfredas Ulys, tačiau sadistas atsakomybės išvengė - L. Ulienė prigrasė Domantą meluoti, jog tėvas diržu nečaižęs, tik kepštelėjęs už neklausymą. Apie piktąjį tėvą buvo pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai, tąkart viskas tuo ir baigėsi.
Maždaug po metų Ulių vaikai mokykloje prasitarė, jog tėvas namuose rengia tikras egzekucijas. Mokyklos darbuotojai pareigūnams perdavė vaikų pasakojimą: 1997-ųjų vasarą A. Ulys Domantą mušė, Dalią (12 m.) baugino peiliu, o kažkuris iš mažųjų buvo mestas ant grindų žemyn galva. Nuvykę pas Ulius policininkai iš L. Ulienės vėl išgirdo melą, jog neva kalbos apie girto Alfredo siautėjimą - prasimanymas. Nuščiuvę vaikai nudelbę akutes tylėjo.
1998-ųjų pavasarį ir vasarą Dalia Ulytė dėl sumušimų buvo du kartus gydyta Šiaulių ligoninėje. Nors mergaitė tada teigė, kad tėvas jos nelietęs, dabar įrodyta, jog paauglė melavo motinos inspiruojama - policininkai perėmė mergaitei į ligoninę atneštą L. Ulienės ranka rašytą raštelį, kuriame dukrai nurodoma pareigūnams meluoti, jog tėvas jos nelietęs. Apie vaikų mušimą bei seksualinį išnaudojimą Ulių šeimoje policiją buvo perspėjusi ir Rėkyvos, kur mokėsi šie vaikai, direktorė, tačiau pareigūnai vėl nieko negalėjo įrodyti.
1999-ųjų birželį į policiją vėl kreipėsi L. Ulienė, kuri paskundė, jog vyras sumušė ją bei keturis vaikus. Atvykę inspektoriai išsiklausinėjo, jog tądien kitame namo kambaryje apsistojęs Alfredo tėvas parsivedė kažkokią paleistuvę, su kuria kartu gėrė bei bendravo ir A. Ulys. Tai sužinojusi žmona vyrui pagrasino skyrybomis. A. Ulys užsiuto, penktą mėnesį nėščiai žmonai smogė į veidą, pamušdamas akį. Kai moteris nubėgo slėptis pas kaimynus, įtūžusio Alfredo akys nukrypo į vaikus. Tėvas ėmė tardyti vaikus, siekdamas sužinoti, kuris iš šaldytuvo pasiėmė ir suvalgė rinkę rūkytos dešros. Dalia (14 m.), Domantas (11 m.), Kęstutis (10 m.), Ugnė (7 m.), Alfonsas (5 m.) ir Bronytė (3 m.) tylėjo. Įsiutęs A. Ulys sugriebė vyriausiąją dukrą už galvos ir trenkė į durų staktą. Apsipylusi ašaromis mergaitė sukniubo, po to ji ilgokai skundėsi galvos skausmu. Vėliau prokuratūroje apklausiami vaikai pasakojo, jog tą dieną neblaivus tėvas iš pradžių į darbą paleido kumščius: Domantui į krūtinę trenkė du kartus, Kęstučiui ten pat trejetą sykių. Toliau tardymą A. Ulys tęsę diržu. Išplakė Kęstutį, nepagailėjo net mergaitės - Ugnei diržu porą kartų užpliekė per petį ir šoną. Nežinia, ar gelbėdamas mažesniuosius vaikus, ar tikrai suvalgęs dešrą prisipažino Domantas, kuris tuoj pat buvo išplaktas diržo sagtimi per sėdmenis bei kojas. Vėliau ekspertai rado dešimties kirčių žymes - mėlynes, kai kur iki kraujo prakirstą odą. Tąkart nekliuvo tik dviems patiems mažiausiems vaikams. Beje, pareigūnai išsiaiškino, jog palikdamas vaikams išvirtos košės, A. Ulys ant stiklainio užbrėždavo brūkšnelius - kiek kuriam leidžiama suvalgyti.
Pagaliau A. Uliui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikų mušimo. Mažieji pagaliau papasakojo tokių dalykų, jog sutriko net visko regėję prokurorai.
Pasirodo, kai viena iš Alfredo dukrų sulaukė aštuonerių, ją tėvas pavertė savo meiluže. Nieko nesakydamas žmonai, A. Ulys mergaitei liepdavo kartu su juo eiti neva liuobtis ar pasivaikščioti. Mažametė buvo prievartaujama namuose (kai žmonos nebūdavo ar šiai įmigus), sandėliuke, lauko virtuvėje, tvarte, šiltnamyje ar tiesiog krūmuose. Mergaitė neprisiminė visų tėvo prievartos atvejų, todėl suskaičiuoti tik likę vaiko atmintyje. Baudžiamojoje byloje yra įrodymų, jog Alfredas Ulys dukrą tvirkino mažiausiai 67 kartus, o išprievartavo 41. Vienos meilužės iškrypėliui buvo maža. Jis keletą kartų tvirkino kitą, beveik dvigubai jaunesnę dukrytę, kurią išrengęs grabinėdavo gašliai myluodamas, pats tuo metu pasitenkindamas. Ir tai ne viskas - Alfredas kartą išžagino net savo pirmaklasį sūnų! Visa tai iškrypėlis darydavo tik būdamas girtas, o išgerti šis bedarbis mėgo dažnai.
Pernai vasarį Šiaulių apygardos teisme už mažamečių vaikų mušimą, tvirkinimą, žaginimą bei kankinimą A. Ulys nuteistas kalėti 14 metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Tai išgirdusi L. Ulienė pravirko, "Akistatos" korespondentui guodėsi, jog jai bus sunku be vyro užauginti 7 vaikus, Alfredui ji atleistų, gyventų ir toliau kartu.
Likusi be vyro L. Ulienė su vaikais išsikėlė iš priemiesčio į Šiaulius. 2000-ųjų pavasarį grįžęs iš įkalinimo vietos pas moterį ėmė užsukti jaunesnis Alfredo brolis Artūras. Pernai birželį jam buvojant pas L. Ulienę, ji taisė valgį vaikams ir pritrūko pieno. Motina į parduotuvę išsiuntė savo 15-os metų dukrą, kurią Artūras pasisiūlė palydėti. Kol mergaitė rinkosi pieną, dėdė nusipirko ir čia pat išgėrė butelį alaus. Abiem grįžtant namo, prapliupo lietus, dėdė su dukterėčia pasislėpė statybose Žemaitės gatvėje. Nuo alaus įkaitęs Artūras Ulys ėmė kibti prie dukterėčios, o ši, patyrusi ilgamečius tėvo kankinimus, nesipriešino. Iškrypėlis dėdė porą kartų pasitenkino, po to abu lyg nieko neįvykę parėjo namo.
Apie įvykį statybose paauglė mamai papasakojo tik po trejeto dienų. L. Ulienė iš karto kreipėsi į prokuratūrą. A. Ulys buvo sulaikytas, jis viską prisipažino. Iš pradžių baudžiamoji byla buvo iškelta dėl išprievartavo, tačiau kaltinimai iškrypėliui buvo pateikti tik dėl santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu - mat mergaitė davė parodymus, jog statybose ji dėdei nesipriešino. Pasirašęs, jog niekur nedings, Artūras iki teismo liko nesuimtas. Maždaug prieš mėnesį Šiaulių miesto apylinkės teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, Artūras Ušeckas nepasirodė jau pirmajame teismo posėdyje. Teisėjas nedrausmingajam teisiamajam pakeitė kardomąją priemonę - policininkus įpareigojo iškrypėlį suimti. Netrukus po to prasivėrė durys, pavėlavęs apie valandą į teismą įpuolė pradingėlis, beje, ganėtinai išgėręs. Sužinojęs, jog suimamas, A. Ušeckas ėmė protestuoti. Jis ėmė teisintis, jog teismo išvakarėse šventė savo vedybų pusės metų jubiliejų. Prieš porą dienų Artūras Ulys nuteistas kalėti dvejus metus, bausmę atliekant griežto režimo kolonijoje.
Pasak L. Ulienės, Alfredo ir Artūro nesveikų polinkių bei sadizmo šaknys - iš jų pačių šeimos. Brolių tėvas buvo tikras despotas. Jis savo vaikus žiauriai mušdavo, dar mažą Alfredą - primynęs koja ar net surišęs, keletą kartų iki sąmonės netekimo. Vaikams užaugus, jų tėvas į išgertuves priimdavo ir savo sūnus. Alfredo ir Artūro tėvas mėgo pabendrauti su laisvo elgesio moterimis, tokių meilužių parūpindavo ir sūnums. Brolių tėvas niekinančiai žiūrėjo moteris, kurias laikė žemesniais už vyrą padarais. Nenuostabu, jog auklėdamas savo 7 vaikus Alfredas juos, ypač berniukus, nuolat mokė neklausyti motinos, ją žemindavo vaikų akivaizdoje.
