Kuo ilgiau gydytojas globoja pacientą, tuo skaudžiau jis išgyvena globojamojo mirtį, tačiau dažniausiai savo emocijas medikai slepia.
Tokią situaciją tyrė JAV Pitsburgo universiteto, Danos ir Farberio vėžio instituto ir jungtinės Brighemo bei moterų (Brigham and Women's) ligoninės mokslininkai. Rezultatus jie paskelbė žurnale "The British Medical Journal".
Ankstesniuose darbuose jau buvo parodyta, kad gydytojai, ypač jaunesni ir mažiau patyrę, jų ligoniui mirus, jaučia liūdesį, net kaltę. Aptariamame darbe nagrinėta, kokios įtakos psichologinei gydytojo būsenai turi išsilavinimas ir kiti dalykai, taip pat kaip gydytojai tvardo savo emocijas po paciento mirties.
"Tarp mediko ir paciento susidaro ryšys. Kai ligonis miršta, mediko emocijos veržiasi į paviršių", - aiškino Pitsburgo universiteto medicinos profesorius Robertas M. Arnoldas (Robert M. Anrold). "Dabartinė medikų lavinimo sistema neapima šio svarbaus klausimo. Spėju, kad dėl to iš dalies ir būna tiek daug gydytojų "perdegimo" atvejų", - tęsė jis.
Stebėti 188 gydytojai gydė 68 ligonius, kurie po to mirė. Jų būklę tyrę kolegos mėgino išsiaiškinti, kaip išsilavinimas, lygis, šeimos padėtis, buvimas santuokoje, gydymo trukmė lėmė gydytojų emocijas.
Kaip dažniausiai būna, dauguma gydytojų (82 procentai) nepažinojo savo pacientų, kol jie nepateko į ligoninę. Mirties dieną 36 procentai jų buvo matę pacientą, bendravę su juo iki trijų dienų, 36 procentai - 4-7 dienas. Tik 28 procentai gydė ligonį ilgiau kaip savaitę; 62 procentai gydytojų apibūdino ryšį su ligoniu kaip "ne glaudų".Ilgesnio gydymo metu gydytojo ir ligonio ryšiai tapdavo glaudesni, 11 procentų tokį ryšį apibūdino kaip "labai glaudų".
Po paciento mirties 31 procentas gydytojų sakė patyrę stiprias emocijas, 23 procentai vadino gydyto asmens mirtį "sukrečiančia", o 6 procentai sakė jautę liūdesį.Pasak vienos iš tyrėjų Siuzan D. Blok (Susan D. Block), tikėtasi, kad jautriausiai į mirtį reaguos jaunesni, mažiau patyrę gydytojai. Tačiau pasirodė, jog "stipriausią emocinę reakciją patyrė ilgiau su ligoniu bendravę gydytojai".
Taip pat didesnis emocingumas buvo pastebėtas tarp gydytojų moterų. "Vadinasi, vyrai ir moterys gydytojai skirtingai emociškai prisiriša prie savo pacientų", - sakė S. D. Blok (Susan D. Block).
Po paciento mirties patyrę medikai rečiau laukė savo kolegų paramos, o neseniai universitetus baigę vadinamieji internai ir rezidentai - dažniau. Tokio paramos labiau norėjo moterys negu vyrai.
Straipsnio autoriai daro išvadą, kad esama didelių spragų tarp jaunų gydytojų klinikinio lavinimo bei emocijų išsiveržimo, kurį medikai daug kartų patiria savo karjeros metu. Tyrėjų nuomone, dar studijų metais būtina dėstyti studentams apie emocines kančias ir būdus kaip jas apmalšinti.
dpa-ELTA
