"Prašom stot! Teismas eina..."
LNK televizijos laidos "Teismas" vedėja, profesionali teisininkė Nijolė Vaitavičienė prisipažįsta labiau linkusi klausytis nei pasakoti. Juo labiau poniai Nijolei nesinori atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą arba, tiksliau sakant, apie tai, kas skaitytojui kaip tik ir įdomiausia. Todėl pašnekovės iš anksto atsiprašiau už įžūlumą ir nepažadėjau, kad pokalbio metu nepaliesiu klausimų, kokių "Teismo" vedėja nenorėtų išgirsti...
- Gerbiama Nijole, nors sakoma, kad moterų ir muzikos amžius neskaičiuojamas...
- Na ką čia slėpti - esu šiek tiek vyresnė už Anzelmutę iš populiarios dainos. Beje, gimusi birželio pradžioje, po pačiu geriausiu Zodiako ženklu - Dvyniai.
- Vadinasi, jau sukūrusi šeimą, auginate pulkelį vaikučių... - Vyrą turėjau... O vaikų turiu... du su puse: vienturtė dukra Agnė jau ištekėjusi, taigi antras vaikas - žentas, o pusė - šuo...
- Ar nekilo mintis po skyrybų susigrąžinti mergautinę pavardę ar bent persivadinti šiuolaikiškai - Nijolė Vaitavičius?
- Na jau ne! Tuomet jau geriau ieškočiau vyro, kuris būtų Sargis, Margis ar panašiai.
- Jei dukra ištekėjusi, vadinasi, gyvenate viena?
- Beveik.
- ???
- Turiu draugą. Na, nenoriu kalbėti šia tema... (pašnekovė žavingai nurausta - V. G.).
- Tai jūs, ko gero, iš tų moterų, kurioms vedybos - tarsi pančiai?
- Jei yra tinkamas partneris, vedybiniai pančiai yra labai malonūs... Tiesa, kai kurios moterys sugeba apsimetinėti ir, beje, kur kas daugiau gyvenime laimi.
- O kodėl gi jūs nenorite daugiau laimėti?
- Aš mėgstu garbingą pergalę.
- Tai turbūt ir pameluoti nelabai išeitų...
- Tikrai nelabai. Na, nebent vardan švento reikalo - kad ko neįžeisčiau, neįskaudinčiau. Prisipažinsiu - yra tekę padaryti tokią nuodėmę.
- Gyvenate name ar prabangiame bute?
- Namo neturiu. Dviese gyventi didžiulėje erdvėje man net nepatiktų - tada nori nenori tektų samdytis tarnaitę, mat aš iš prigimties nesu dulkių rinkėja... Kiltų ir daugiau problemų. Man visiškai pakanka jaukaus buto, į kurį po įtemptos darbo dienos norisi kuo greičiau sugrįžti...
- Papasakokite, kaip patekote į "Teismą".
- Laidą vedu jau trečią sezoną. Sužinojau, kad ieškoma tokiai laidai vedėjo, ir iškart apsisprendžiau dalyvauti konkurse. Darbas "Teisme" labai patinka. Dar tiksliau - patinka pats darbo procesas. Galiu geriau pažinti žmogaus prigimtį, psichologiją, iš arti pamatyti, kas Lietuvoje blogai, kokios problemos slegia paprastų tautiečių pečius.
- Ko gero, galėtumėte patvirtinti, kad didelės dalies tų bėdų priežasčių reikėtų ieškoti besaikiame girtavime!
- Degtinė, mano nuomone, yra ne bėdų priežastis, o pasekmė, ekonominių, socialinių ir kitokių blogybių padarinys. Man net pikta girdėti - kaimo gyventojams siūloma ieškotis darbo, kurti darbo vietas. O kur tas vargšas kaimietis įsidarbins - anot vieno laidos herojaus, po tiltu su kirvuku rankose?
- Laidos herojai, arba, teisiškai kalbant, "šalys", kiek galima spręsti iš teleekranų, esti tokios emocionalios, tokios energingos, jog dažnam žiūrovui mintyse sukirba įtarimas, ar tai ne kūrybingo režisieriaus sumanymas...
- Iš tikrųjų situacijų pasitaiko visokiausių, net tragikomiškų. Nenoriu plačiau apie tai kalbėti, tik pasakysiu, jog dažniausiai šalys prašymuose išdėsto tik dalį aplinkybių - daug ką nuslepia, nutyli. O štai besiaiškinant "Teismo" proceso metu nejučiomis viskas išplaukia į viešumą. Pavyzdžiui, kartą tik laidos metu žmona sužinojo, kad jos vyras turėjo nesantuokinį vaiką... Daugeliu atvejų žmones į "Teismą", kaip paaiškėja, atveda vadinamasis meilės trikampis. Sakysime, dvi moterėlės karštai ginčijasi dėl negrąžintos skolos, dėl nuganytų pievų, kol paaiškėja, kad ir vienai, ir kitai nudirbti ūkio darbus padeda tas pats vyrukas. Va tuo vyruku, kaip galiausiai prisipažįsta, moterėlės ir nepasidalijo! Aš tą vyriškį pabandžiau sugėdinti, pasiteiravau, ar gražu lakstyti nuo vienos prie kitos... O jis iškart: "Koks žąsinas avižų nelesa!?" Na, o emocijos mūsų laidoje išties liejasi per kraštus. To neįmanoma surežisuoti. Todėl visiems drąsiai sakau, jog mūsų siūlomas produktas - be konservantų.
- Gal dėl to, kaip tenka matyti, po jūsų paskelbto verdikto, priešingai nei rimtame teisme, dažniausiai lieka patenkintos abi šalys...
- Mūsų "Teismas" yra kitoks nei valstybės. Jis orientuojasi į moralę. Sutikite, padėti žmogui suvokti, įtikinti, kad jis buvo neteisus, pasiekti, kad jis užmirštų puikybę ir viešai atsiprašytų - didelis pasiekimas.
- O kurį jūs, kaip teisėja ir kaip moteris, labiau pateisintumėte, palaikytumėte - paleistuvį vyrą ar paleistuvę žmoną?
- Gal pasirodysiu nešiuolaikinė, bet šiuo klausimu esu kategoriška: nepateisinčiau nei vyro, nei moters neištikimybės. Suprantama, yra fiziologija, kuri nulemia psichologiją... Kita vertus, moteriai Dievas visko davė daugiau, todėl iš jos daugiau ir reikalaujama.
- Perskaitęs šiuos žodžius įsižeis ne vienas vyras...
- Palaukit palaukit! Vyras negali išnešioti ir pagimdyti vaikų, vyras neturi tiek kantrybės; kiek moterų slaugo sergančius vyrus, o kiek vyrų - sergančias moteris? Ką, vyrai ims girtis, kad tik jie gali pradėti vaikus? Bet juk tai taip menka!.. Kita vertus, kiek moteris leidžia, tiek vyras ir nukrypsta į šalį...
- Yra tekę girdėti gandus, jog jūsų laidos herojams, kad atvyktų į studiją, yra gan neblogai sumokama.
- Aš tikrai nežinau šitų dalykų. Esu tik laidos vedėja ir pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujuosi, yra mano sąžinė. Nemanau, kad tai tiesa, na, o, kita vertus, nematyčiau nieko bloga, jei žmogui būtų kompensuojamos kelionės išlaidos ar išmokami dienpinigiai. Gal tuos gandus skleidžia pavydūs konkurentai? Beje, keistas dalykas: teisėjai kaltinami, kad ima kyšius, o aš - kad duodu. Kitaip sakant, yra tokių žmonių, kuriems ir nerdamasis iš kailio neįtiksi...
- O ką atrėžtumėte į skeptikų nuomonę, esą laidoje nagrinėjamos mažareikšmės, žiūrovui juoką tesukeliančios problemos - du prasčiokai nepasidalija žemės rėžiu, dvi bobulės - vyru, broliai riejasi dėl 100 litų vagystės ir panašiai.
- Pasijuokti sveika. Bet išjuokti laidos herojus nematau priežasties. Labai norėčiau paklausti, ar panašių bėdų nekyla tarp labai jau intelektualiais save laikančių sutuoktinių, sugyventinių porų, aukštąjį išsilavinimą turinčių artimų giminaičių? Žinau galybę tokių pavyzdžių... O tai, kad žmogus nugali puikybę, įveikia savąjį ego, manau, labai pasitarnauja žmogiškiesiems tarpusavio santykiams.
- Be abejo... Na o dabar pereikime prie poilsio. Štai po įtemptos darbo dienos sugrįžote į jaukų butą...
- Iškart krentu į fotelį ir aukštai užkėlusi kojas kurį laiką patinginiauju. Tokiu metu dažniausiai noriu pabūti vienumoje, ramybėje.
- Nejau tiek nedaug tereikia, kad užsimirštų šiandieninę moterį persekiojantys stresai, depresinės nuotaikos?
- Žinot ką pasakysiu - ogi depresijoms, verkšlenimui tiesiog neturiu laiko! Paminėtos bėdos, mano nuomone, gresia toms moterims, kurios išgyvena dėl kiekvienos atsiradusios raukšlelės, nubėgusios kojinės akies ar dėl to, kad draugė įsigijo brangesnį lūpdažį... Be abejo, negarantuoju, jog kada nors tas manyje susikaupęs jėgų limitas nepasibaigs...
- Tada, ko gero, nebepadės ir "kava "Renata"?
- Ne itin aš tokią kavą mėgstu (juokiasi). Geriau nemaišyti... Beje, ilgą laiką pripažinau tik šampaną - ne stipriuosius gėrimus.
- Bet šampanas, sako, labai mažina kraujo spaudimą!
- Iš tiesų, vienu metu man taip pašlijo sveikata, jog prisiėjo kreiptis patarimo į vieną pažįstamą gydytoją. Jis nustatė: žemas spaudimas. Ir iškart pateikė trigubą receptą: gera kava, geras konjakas ir geras seksas.
- Tai ar pavyko tą spaudimą sunormalizuoti?
- Daktaras prisipažino esąs jau per senas (juokiasi - V. G.). Ačiū Dievui, dabar problemų dėl spaudimo neturiu. Galiu ir kitoms parekomenduoti: reikia turėti pastovų gyvenimo ritmą - nei labai atsipalaiduoti, nei persitempti.
- Esate praktikuojanti katalikė?
- Beveik.
- Tada prisipažinkite: ar dažnai užmirštate vieną iš dešimties Dievo įsakymų - nepersivalgyk?
- Hm... Pasitaiko. Beje, rytais pusryčiauju labai lengvai, o va vakarienei kartais skiriu per daug dėmesio - po to graužiuosi... Na bet ką daryti, jei iki pusės pirmos ar antros negali užmigti? Keliesi ir lendi į šaldytuvą...
- Na, o kuo dar užsiimate laisvalaikiu? Gal esate prisiekusi gėlininkė, sodininkė, gyvūnų mylėtoja?
- Dar ne (kvatoja - V. G.). Nors, atvirai prisipažinsiu, vaikystėje daug laiko praleidau kaime pas močiutę, kuri išmokė ir karvę melžti, ir kitų ūkio darbų. Taip sakant, ūkininkaudama neprapulčiau. Na, o turėdama minutę laisvo laiko dažniausiai paimu į rankas gerą knygą arba pasiklausau mėgstamos muzikos.
- Ar kaimynai žino, kokią muziką mėgstate?
- Oi, aš negaliu to sau leisti! Nesitaikymas prie aplinkinių rodo žmogaus nebrandumą! Man labai nepatinka, jog šiandieninėje visuomenėje propaguojama, kad žmogus turi būti individualistas ir egoistas. Nes kitas žingsnis - jau terorizmas...
- O savo įvaizdžiui paaukojate daug laiko? Turite savo siuvėją, stilistą, kirpėją ir t. t.?
- Madą mėgstu sau diktuoti pati... Nors siuvėją ir kirpėją turiu, tačiau tai nereiškia, kad nenusiperku drabužių parduotuvėje ar nesusišukuoju pati.
- Beje, jūs esate blondinė iš prigimties ar?..
- ... kosmetikos dėka. Tiesa, vaikystėje plaukai buvo šviesesni, po to keitėsi į prancūzišką pelenų spalvą. Dabar (pagal mano pageidavimą) balansuoja tarp ryškios ir prislopintos blondinės...
- Dauguma moterų vos prabudusios ieško laikraščio, kuriame pateikiami dienos horoskopai.
- Į horoskopus žiūriu skeptiškai. Mat vienąkart perskaičiau, kad tądien lydės finansinė sėkmė, o pavogė piniginę... Su ekstrasensais niekada nenorėčiau turėti reikalų - jie žmogų gali paveikti itin neigiamai.
- Bet stiprių žmonių, sako, neveikia...
- Iš tiesų, vienąkart jaunystėje su draugėmis nuėjome į Vilniaus profsąjungų rūmus - ten vyko hipnozės seansai. Manęs tasai "hipnotizierius" nepaveikė...
- Na, o kaip televizijos žvaigždę veikia atpažįstančių praeivių žvilgsniai?
- Nelygu žvilgsnis... Yra žmonių, kuriems patinka susitapatinti su žvaigždėmis, tačiau aš - ne iš tokių. Iš tiesų, nejaukiai pasijutau, kai kartą, pietaujant kavinėje, du vyrai nuo gretimo stalelio taip įsistebeilijo... Manau, jog net ir pasaulio gražuolė valgydama neatrodo labai estetiškai...
- Vis dėlto galima įtarti, jog ne viena ištekėjusi draugė - kai po skyrybų kurį laiką buvote viena - įžvelgė, kad jūs rimta konkurentė.
- Be abejo! Na be abejo! Kaipgi kitaip!? Jei, pavyzdžiui, vakarėlyje šalia sėdintis vyras du ar tris kartus įdėjo silkės ar pakvietė pašokti, ar žmonai pasiūlė apsikirpti taip, kaip Nijolė - viskas! Didžiulės pavydo scenos! Nors... gal toks ir yra gyvenimas... Aš tvirtai žinau, kad niekada to negalėčiau padaryti, tad ar verta, kaip jaunimas sako, dėl to "parintis"?
- Na, o ar neteko gerbiamai "Teismo" vedėjai kada nors atsidurti nukentėjusiojo vietoje?
- Tfiu, tfiu, tfiu... Tiesa, ne kartą buvau pakliuvusi į situacijas, kurios galėjo baigtis itin nemaloniai, tačiau, galiu pasigirti, turiu savisaugos instinktą - pajuntu, kada pats laikas dingti. Taip patarčiau pasielgti ir kitoms merginoms ar moterims.
- O gal turite ir patikimą savigynos priemonę - ginklą?
- Niekada ginklo neturėjau ir neplanuoju turėti. Nenoriu, kad nutiktų kaip kelioms draugėms - dujų balionėlį, rodos, nukreipė į užpuoliką, o labiau pakenkė sau! Aš pasitikiu greitu žingsniu. Be to, manau, jog daug ką nulemia likimas. Jei likimo bus skirta tapti auka - neišvengsi...
- Tuomet galima surizikuoti prisipirkti daug daug "Teleloto" bilietų - o jei likimas ims ir nusišypsos?
- Na jau ne, loterijomis netikiu, taigi ir nežaidžiu. Tegu tuo užsiima vaikai.
- Ir paskutinis klausimėlis. Gal jau žinote, kur naujametę naktį trauksite "Ilgiausių metų"?
- Sunku pasakyti. Dažniausiai viskas paaiškėja paskutinėmis minutėmis... Anksčiau tokį neeilinį vakarą mėgdavau nueiti į teatrą, pažiūrėti "Traviatą", pamenu įspūdingą Naujųjų sutikimą Palangoje, o štai šiemet Naujuosius greičiausiai sutiksiu namuose: prisiruošiu įvairių gardėsių, susirangysiu į fotelį ir žiūrėsiu televizorių... Namai yra namai...
- Visų skaitytojų vardu linkiu jums visokeriopai sėkmingų 2004-ųjų, o jūsų laidos herojams - ramybės ir taikos.
Kalbino Virginija GRIGALIŪNIENĖ
