Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vykstant Policijos departamento reorganizacijai, buvusio Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagrindu įkurta Tarptautinių ryšių tarnyba, kurios funkcijas (šalia Interpolo skyriaus) išplėtė SIRENE skyrius. SIRENE sukurtas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Kiekviena Šengeno valstybė yra įkūrusi SIRENE nacionalinį biurą, kuris aptarnauja būtent šių šalių informacinę sistemą. Už metų pusantrų minėta tarnyba toliau plėsis. Numatyta pasirašyti sutartį su Europolu. Apie tarptautinio ryšių tarnybos įkūrimo tikslus plačiau papasakojo Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybos vyresnysis komisaras Laimonas Vasiliauskas.
Informacija - visą parą
Lietuva savo narystę Interpole, kuriam priklauso 179 valstybės, atkūrė 1991 metų pabaigoje. Taigi šiemet, lapkričio 20 dieną, sukaks 10 metų, kai veikia dabar jau pavadinimą pakeitęs nacionalinis biuras. Tarptautinių ryšių tarnybos veikla yra suskirstyta į keletą sferų: tai nusikaltėlių paieška, turtiniai, ekonominiai nusikaltimai, organizuotas nusikalstamumas ir narkotikai. Beje, reikėtų paminėti dar vieną svarbų regioninį projektą. 1996 metais susitikę Baltijos šalių premjerai įkūrė Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu kontrolės projektą. Šis projektas vienija 11 šalia Baltijos jūros esančių šalių. Pagal šį projektą įkurtas nacionalinis biuras, kuris funkcionuoja 24 valandas per parą. Tai reiškia, jog reikalingą informaciją galima gauti nepertraukiamai. Bet kuriuo paros metu biuras gali koordinuoti įvairias operacijas ir t. t. Baltijos regiono projekto esmė - bendradarbiavimas tarp atskirų žinybų: policijos, muitinės bei pasienio tarnybų, prokurorų ir t. t. Daug dėmesio skiriama mokymui. Išskirtos didžiausios probleminės sferos - narkotikai, nelegali migracija, aukštai apmokestinamų prekių kontrabanda, transporto priemonių vagystės ir pinigų "plovimas". Būtent šiose srityse Baltijos valstybės dirba bendrai. Kiekviena šalis atsako už tam tikrą paminėtą sritį, ją koordinuoja. Pavyzdžiui, Lietuva yra aukštai apmokestinamų prekių kontrolės projekto (cigarečių ir alkoholio kontrabandos) koordinatorė.
Dauguma ieškomų asmenų - potencialūs nusikaltėliai
Viena iš Tarptautinių ryšių tarnybos veiklos sričių - asmenų paieška. Šiuo metu ieškoma maždaug 900 Lietuvos gyventojų. Vienų, kaip dingusių be žinios, ieško giminės, artimieji, kitais susidomėjusios teisėtvarkos institucijos. Maždaug 60 procentų visų ieškomų asmenų - potencialūs nusikaltėliai. Visos spaudoje minėtos pavardės, siejamos su galimai įvykdytais nusikaltimais, yra šios tarnybos įskaitoje.
Daugiausia nusikaltėlių pasislėpę Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tai logiška, nes į minėtas valstybes išvykę daugiausia mūsų tautiečių. Aišku, tokių žmonių tikslas - nelegalus darbas, noras užsidirbti, deja, paskui juos slenka ir nusikaltėliai, kad galėtų atimti uždirbtus pinigus. Apskritai daugiausia žmonių dingsta Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Beje, pastaruoju metu nemažai asmenų slepiasi net tolimojoje Australijoje. Ar paieška efektyvi? Šiuo metu per savaitę sulaikomi 2-3 asmenys. Tai labai didelis skaičius. Didžiausios partnerės sulaikant nusikaltėlius yra Ispanija, Vokietija, JAV, Lenkija. Labai glaudus ir naudingas ryšys susiklostęs su JAV ambasada.
Išslydo lyg žuvis iš tinklo
Jeigu užsienio valstybėje sulaikomas nusikaltėlis, per Lietuvos generalinę prokuratūrą siunčiamas pagalbos prašymas išduoti tokį asmenį dėl baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Visa tai susiję su pinigais, nes Lietuvos pareigūnai turi vykti į tą šalį parsigabenti nusikaltėlį. Kiekvienoje šalyje šis procesas skirtingas. Vienoje valstybėje toks asmuo gali būti išduotas per keletą savaičių, kitoje šis procesas užtrunka net iki pusės metų. Tačiau yra nustatytas laiko tarpas, per kurį būtina pateikti dokumentus. Į klausimą, kiek laiko trunka paieška, tikslaus atsakymo neišgirsite. Yra nemažai asmenų, kurių paieška tęsiasi ištisus metus - kartais jie surandami po 5, kartais - po 2 metų... Deja, ne visos operacijos būna sėkmingos. Skandalingai nuskambėjo Lazausko sulaikymas Ispanijoje. Atrodė, jog su Panevėžio "Svainijos" įvykiais siejamą nusikaltėlį beliko tiktai pargabenti į Lietuvą, tačiau dėl kai kurių mūsų šalies institucijų vangumo (laiku nepateikus reikalingų dokumentų) jis buvo paleistas iš areštinės. Todėl tikėtina, jog kartą išslydęs lyg žuvis iš tinklo, nusikaltėlis ateityje bus dar atsargesnis. L. Vasiliauskas patvirtino, jog toks atvejis ne pirmas, tačiau negalima teigti, jog sistema neveikia. Ne visuomet pasitvirtina žinios apie besislepiančio asmens vietą. Štai bankininkas Juška buvo ieškomas Italijoje, o galiausiai jį pavyko sulaikyti Bankoke.
Pargabenimas kainuoja
Kiekvieno išduoto žmogaus pargabenimas į Lietuvą nemažai kainuoja. Kadangi daugiausia asmenų sulaikoma tose užsienio valstybėse, kurios su mūsų šalimi neturi bendros sienos, sulaikytuosius tenka gabenti lėktuvu. Tai greičiau ir saugiau. Todėl čia aritmetika labai paprasta - kadangi vieną mūsų valstybei išduotą žmogų lydi du pareigūnai (konvojininkai), vieno tokio pargabenimo kaina yra lygi trijų lėktuvo bilietų kainai. Latvijoje, Baltarusijoje ar Kaliningrado srityje sulaikomi asmenys į Lietuvą pargabenami automobiliais. Kartais gabenant nusikalstamų grupuočių vadeivas tenka imtis papildomų apsaugos priemonių. Tačiau kol kas pareigūnai nenukentėjo, nebuvo bandyta jėga išlaisvinti sulaikytųjų.
Darbo pagrindas - informacijos rinkimas
Darbas su organizuotu nusikalstamumu taip pat grindžiamas informacijos rinkimu ir jos analize. Nors daugelis įsivaizduoja, kad Tarptautinių ryšių tarnybos nariai važinėja po pasaulį ir ieško pasislėpusių nusikaltėlių, tačiau iš tiesų taip nėra. Visa veikla vystoma pagal nustatytus standartus, kurių esmė - kuo daugiau surinkti informacijos iš galimų šaltinių, ją sugrupuoti ir daryti atitinkamas išvadas bei imtis atitinkamos veiklos. Viena iš problemų, ieškant nusikaltėlių, yra Lietuvos piliečių pasų klastojimas. Paprastai besislapstantieji gyvena su suklastotais dokumentais, į svetimus pasus įklijavę savo nuotraukas. Tai labai apsunkina jų paiešką. Be to, ši tarnyba užsiima ir užsienio piliečių, įtariamų pasislėpus ar dingus mūsų valstybėje, paieška. Per metus sulaikomi 4-5 asmenys. Daugiausia jų būna iš Latvijos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, Baltarusijos. Apskritai Lietuva nėra valstybė, kurioje "užuovėjos" ieškotų užsieniečiai nusikaltėliai.
Panašia (analitine) prasme dirbama ir kovos su narkotikų platinimu ir gabenimu srityje. Konkretesnės šios veiklos priemonės numatytos jau minėtame Baltijos jūros regiono šalių projekte, kuomet organizuojamos bendros operacijos su kitų valstybių (itin intensyviai bendradarbiaujama su Skandinavijos šalimis bei Karaliaučiaus sritimi) tarnybomis.
