Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Biržų rajono PK pareigūnams teko nelengva užduotis - tiksliai nustatyti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjo vienuose šio rajono globos namuose gyvenanti šešiolikmetė Jurgita (vardas pakeistas). Kas sunkina, komplikuoja šio įvykio tyrimą, jei žinomi abu įtariamieji, o vienas jau surastas ir apklaustas? Pasirodo, nepilnametė globotinė beveik mėnesį tylėjo, niekam nė užuominomis neprasitarė apie tai, kas vieną spalio pabaigos pavakarę nutiko tarp jos ir dviejų iš matymo pažįstamų suaugusių vyriškių. O tai reiškia, jog prarastas brangus laikas, jog praktiškai net neverta bandyti ieškoti kokių nors išžaginimo ar seksualinės prievartos įkalčių - jų vargiai besurasi. Kas kita - liudytojai, galį patvirtinti, su kuo Jurgita tą dieną bendravo, kokių svečių sulaukė, į kokią mašiną įsėdo ir išvažiavo, o atgal į globos namus sugrįžo ir gana vėlai, ir nekokios "formos"...
Kaip nesunku nuspėti, būtent nuo liudytojų parodymų didžia dalimi priklausys, ar meilės su nepilnamete mėgėjams pakvips suėmimu ir grotomis, ar abu jaunuoliai toliau vaikščios laisvėje ir šaipysis iš teisybės ieškančios nepilnametės aukos...
Išvažiavo "į gamtą"
Kaip jau nustatyta, tą spalio popietę globos namų auklėtinė Jurgita susitiko su iš matymo pažįstamu, Parovėjos seniūnijoje registruotu vyruku (pavadinkime jį Mindaugu) ir pastarojo draugu. Su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių pasienio policijos rinktinės Biržų užkardos pasieniečiu Jurgita buvo bendravusi jau anksčiau - jis kaime pasirodydavo gana dažnai, iki tol Jurgitos nebuvo įskaudinęs nei žodžiais, nei veiksmais (na, bent taip teigė Jurgita). Gal dėl to aštuoneriais metais vyresnį Mindaugėlį spėjusi įsimylėti paauglė pakviesta mielai sutiko važiuoti pasilinksminti į gamtą. Deja, Jurgitai šios linksmybės baigėsi liūdnai: kaip teigiama pareiškime, ją, pavartodami psichologinį smurtą (grasinimus), išžagino ir Mindaugas, ir šio draugas.
Tuo tarpu įtariamuoju apklaustas geroje ir tvarkingoje šeimoje augęs Mindaugas, kalbama, pateikė visiškai kitokią versiją - prisiekinėja visais šventaisiais prieš Jurgitą niekada nenaudojęs jokios prievartos. Abiejų pusių parodymuose yra ir daugiau neatitikimų.
Mūsų turima informacija, šiuo metu aiškinamasi, ar Jurgita nuo šių vyrukų nėra nukentėjusi ir anksčiau ir ar šie asmenys panašiu būdu nėra nuskriaudę daugiau globos namų auklėtinių.
Prokuroras linkęs kol kas patylėti
Kalbėdamasis su "Akistatos" žurnaliste, Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arvydas Bartkevičius nerodė jokio noro šį įvykį komentuoti plačiau. Girdi, reikia bent savaitėlę kitą tyrėjams leisti ramiai padirbėti - tada, subendrinus abiejų pusių parodymus, akistatose užprotokoluotus teiginius ir kitą surinktą medžiagą, bus galima daryti pirmąsias išvadas.
O ar nenutiks taip, kad tas "ramus darbas" nueis šuniui ant uodegos, kai, spjovusi į visas apklausas, nepilnametė auka pareikš nebeatmenanti, kas kadaise buvo, atsisakys duoti parodymus, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą informuos savo tariamiems skriaudikams atsisakanti bet kokių pretenzijų?
Prokuratūros vadovas nesiginčijo - visko esą gali būti. Juolab kad, anot pareigūno, "šioks toks blaškymasis" iš nukentėjusiosios pusės jau pastebėtas. Tačiau, kita vertus, gal esą tai visai nesusiję su sunkiu nusikaltimu įtariamų asmenų bandymais šešiolikmetę papirkti, prikalbinti atsiimti pareiškimą ar bent paneigti tam tikrus jame išdėstytus teiginius? Gal, girdi, nepilnametė paprasčiausiai per giliai viską paėmė į širdį, per daug jaudinasi dėl patirtos psichologinės traumos? O gal mergaitę ėmė slėgti keršto baimė ar kaltės jausmas, savigrauža - kam reikėjo vyrais patikėti, su jais prasidėti?
Ką ir bekalbėti - Jurgitai dabar tikrai labai sunku. Ir ne tik dėl to, jog reikia daug ir atvirai bendrauti su įvykį tiriančiais pareigūnais. Kaime, kuriame įkurti globos namai, apie Jurgitą ėmė sklisti įvairiausios kalbos. Tiesa, globos namų direktorė Daiva Janonienė "Akistatai" garantavo, jog visos tos "negražios šnekos" - tik aštrialiežuvių pramanai, su našlaitėle Jurgita iki šiol esą nebuvę jokių rimtesnių problemų. Ką nors daugiau, kol vyksta tyrimas, direktorė apie Jurgitos nelaimę kalbėti atsisakė. Tik patikino, jog panašios bėdos, kokios nutiko šiai globotinei - jokia naujiena. Tai esą turbūt visų be išimties Lietuvoje veikiančių globos namų problema. Girdi, visiems augantiems vaikams reikia kuo daugiau švelnumo, meilės, šilumos, o našlaičiai, tėvų pragerti ar atstumti globos namų auklėtiniai šių vertybių trūkumą esą jaučia ypač stipriai. Tokiems vaikams kur kas sunkiau atskirti nuoširdžius žodžius nuo apsimestinių, melą nuo tiesos, tikrus jausmus nuo trumpalaikio susižavėjimo... Tad apsvaigintos gražių žodžių ir per greitai patikėjusios įsitaisiusios svajonių princą, naivios globotinės esą negalvodamos ryžtasi tenkinti bet kokius to "princo" norus ir dažniausiai skaudžiai nusvyla sparnelius... Tokią asmeninę tragediją išgyventi šeimoje augančiai, tėvų ar kitų šeimos narių apsuptai paauglei, direktorės teigimu, yra žymiai lengviau. O štai artimųjų neturinčios, į saviizoliaciją linkusios, tų, kuriais taip tikėjo, įbaugintos ir pažemintos globos namų gyventojos dažniausiai su savo problemomis ir bėdomis stengiasi likti vienos. Nes kad ir kokie geri, nuoširdūs ir pastabūs būtų globos namų vadovai, grupės auklėtojai ar socialiniai darbuotojai, jie niekada neatstos artimiausių žmonių - motinos, tėvo, sesutės...
Visa atsakomybė - kaltininkams
Globos namų direktorės nuomone, būtent dėl to galima tik užjausti (o iš dalies - ir pateisinti) tokias skriaudas, kokias išgyveno Jurgita, patiriančias paaugles. Tačiau nepilnamečių mergaičių skriaudikams - suaugusiems, savo jausmus ir veiksmus privalantiems kontroliuoti vyrams - esą neturėtų būti jokio pasigailėjimo. Patiklių mergelių naivumu besinaudojančius niekšus, anot direktorės, reikėtų bausti kuo griežčiau - kad būtų pamoka ir jiems, ir panašių kėslų turintiems kitiems nedorėliams.
Deja, realybė yra kiek kitokia. Mat jei pasitvirtins įtarimai, jog nepilnametė Jurgita savo noru, niekam neverčiant įsėdo į automobilį ir "išvyko į gamtą", beveik nėra abejonių, jog teismas tokį faktą pripažins žagintojų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei apskritai byla nukeliaus į teismą.
Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės Giedros Gedvilienės įsitikinimu, tokios interpretacijos, kai dalis kaltės suverčiama nepilnametei ar juo labiau mažametei aukai, nėra teisingos. Nes gyvenimiškos patirties dar labai stokojantis vaikas paprasčiausiai gali suklysti, nepastebėti ar nesuvokti jo tykančių pavojų, neįvertinti jų grėsmės. Klaidas esą daro ir suaugusieji, tai ką kalbėti apie vaikus...
Tyrimas lėtai juda į priekį
Spalio pabaigoje panaši istorija, kaip Jurgitai, nutiko ir vilnietei Simonai (13 m., vardas pakeistas). Pastaroji - irgi globos namų auklėtinė, irgi skundėsi, kad ją išžagino du suaugę vyrai.
Kaip jau rašėme, grįžusi į globos namus Simona pranešė, jog ją vidury dienos sostinės centre, prie Žaliojo tilto, užpuolė du nepažįstami vyrai. Jie esą iššoko iš "Audi" markės automobilio, Simoną sugriebė už rankų ir, jėga įsisodinę į mašiną, nusivežė į Mickūnų kaime (Vilniaus r.) esančius kolektyvinius sodus. Ten Simona tvirtino buvusi ne po vieną kartą išžaginta. Kitą rytą pagrobėjai savo auką atvežė į Vilniaus centrą ir paleido.
Kai trylikametės skundas pasiekė Vilniaus rajono policijos pareigūnus, buvo imtasi kuo skubiausių priemonių nustatyti mažametės skriaudikus. Kriminalistai buvo šokiruoti išsiaiškinę, jog abu įtariamieji - Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojai, tos pačios pamainos bendradarbiai! Vienas bebaigiąs trečiąją dešimtį, kitas beveik įpusėjęs ketvirtąją...
Atsidūrę areštinėje įtariamieji paskelbė visai kitokias draugystės ir ryšių su trylikamete globos namų auklėtine detales. Girdi, su Simona abu buvę pažįstami jau ne pirmą savaitę, nesyk kalbėjęsi telefonu ar bendravę SMS žinutėmis. O jei Mickūnų soduose esą kas ir buvę, tai tikrai be jokios prievartos - tik Simonai sutikus...
Kita vertus, anot apklaustųjų, nė vienam nešovę į galvą, kad Simonai - tik trylika metų! Ji pati apie savo amžių esą niekada neužsiminusi, o iš pažiūros atrodžiusi tikrai ne jaunesnė už aštuoniolikmetę!
Šioms aplinkybėms iš dalies pasitvirtinus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras V. Imbrasas net nesikreipė į teismą su prašymu sankcionuoti įtariamųjų suėmimą - po dviejų sulaikymo parų abu įtariamieji buvo paleisti skiriant švelniausią kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems, beje, nebuvo uždrausta ir toliau darbuotis Tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Šio nusikaltimo tyrimas, anot prokuroro V. Imbraso, pamažu juda į priekį. Artimiausiu metu Simonai turėtų būti atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kuri, kaip tikimasi, pateiks atsakymus į daugelį pareigūnus dominančių klausimų.
O jei paauglė staiga atsiribos nuo anksčiau duotų parodymų ar pareikš lig tol viską melavusi, vyrus tiesiog be jokio pagrindo apkalbėjusi? Anot prokuroro, Simona dabar gali sakyti ką nori - tyrimas bus tęsiamas toliau. Mat nukentėjusioji yra mažametė (tas pat galioja ir tuo atveju, kai nukentėjusioji - nepilnametė). Be abejo, anot prokuroro, išsiaiškinus visas aplinkybes ir nustačius, kad nusikalstamų veiksmų nebuvo padaryta, tyrimas gali būti nutrauktas. Tačiau kol kas apie tai kalbėti dar esą per anksti - reikia, kaip minėta, sulaukti ekspertizės išvadų, išsiaiškinti kitus klausimus. Prokuroras užsiminė girdėjęs, kad globos namų administracija jau pasamdė patyrusį advokatą nukentėjusiai mažametei ir įstatyminei jos atstovei (globos namų darbuotojai) atstovauti teisme.
Globos namų auklėtinės - vyrų masalas?
Kodėl globos namų auklėtinės taip vilioja vyrus? Ir globos namų darbuotojų, ir kalbintų pareigūnų nuomonės sutapo: kai kas esą klaidingai galvoja, jog tėvų globos netekę vaikai neturi jokio užnugario, nėra kam jais deramai pasirūpinti, užstoti, apginti. Tad esą kai kurie vyrai ir "bando laimę" jaunomis mergaitėmis pasinaudoti, tikėdamiesi, kad jas pavyks lengvai papirkti šampano taure, šokolado plytele ar keliais metaliniais litais...
Iš tikrųjų globos namuose gyvenantys vaikai dar labiau ginami ir saugomi nei kai kuriose biologinėse šeimose. Kita vertus, kai kurie globotiniai to suaugusiųjų rūpesčio nė kiek nevertina, atstumia siūlomą psichologo pagalbą, bet kokia kaina siekia savarankiškumo. Ir tik skaudžiai nukentėję pagaliau suvokia, kas buvo teisus...
