Lietuvos dujų paskirstymo bendrovės "Lietuvos dujos" 34 procentų akcijų pardavimas "Gazprom" atidedamas nežinomam laikotarpiui. Bendrovės netenkina Lietuvos Vyriausybės nustatyta kaina, taip pat nauji Lietuvos įstatymų pokyčiai, didinantys šio sandorio riziką. Vis dėlto, kaip rašo Rusijos verslo dienraštis "Vedomosti", Lietuvos valdininkai įsitikinę, kad "Gazprom" šio pirkimo neatsisakys.
Sprendimą dėl "Lietuvos dujų" paketo pardavimo Lietuvos Vyriausybė patvirtino 2001 metais. Pardavimui buvo skirtas 68 proc. paketas, kurio pusę buvo numatoma parduoti paskirstymo bendrovėms, o dar 34 proc. - dujų tiekėjui. Bendrovės "Ruhrgas" ir "E.ON Energie" įsigijo 34 proc. paketą už 116 milijonų litų (apie 33,8 milijono JAV dolerių), ir žadėjo investuoti į "Lietuvos dujas" dar 20 milijonų JAV dolerių. "Gazprom" Lietuvai siūlė mažesnę kainą - 80 milijonų litų (apie 23 milijonus JAV dolerių). Tačiau Lietuva reikalauja, kad Rusijos monopolininkė sumokėtų ne mažiau nei Vakarų investuotojai.
Dėl to "Gazprom" pareiškimo dalyvauti "Lietuvos dujų" privatizavimo konkurse terminas buvo nukeltas nuo 2002 metų lapkričio į 2003 metų vasario 28 dieną. Kaip "Vedomosti" pareiškė Lietuvos valstybės turto fondo atstovas, siekdamas įtikinti Rusiją, kad 33,8 milijono JAV dolerių kaina yra teisinga, praėjusios savaitės viduryje fondas išsiuntė "Gazprom" audituotą "Lietuvos dujų" atskaitomybę.
Tačiau likus kelioms dienoms iki vasario pabaigos "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas pareiškė, kad koncernas dar nepasirengęs pateikti pareiškimą dėl dalyvavimo konkurse. Vasario 28 dieną Lietuva gavo iš Rusijos dujų tiekėjos ne pareiškimą, o dokumentą, kuriame pateikiamos naujos pirkimo sąlygos.
A. Riazanovas paaiškino, kad šiuo metu "Gazprom" nesutinka su keliomis Lietuvos bendrovės privatizavimo sąlygomis.
"Lietuvos dujų" pardavimo konkurso sąlygose numatyta, kad Rusija turi teikti ne mažiau kaip 70 proc. visų į Lietuvą tiekiamų dujų. Tačiau, anot A. Riazanovo, per derybas su Lietuva paaiškėjo, kad šalies valdžia reikalauja tiekti visas šias dujas tik per "Lietuvos dujas", o šiuo metu beveik 40 proc. Rusijos dujų tiekiama per "Gazprom" antrinę įmonę "Dujotekana". Pagal Lietuvos įstatymus, bendrovės, šalies rinkai tiekiančios daugiau kaip 40 proc. dujų, veiklą turi reguliuoti šalies antimonopolinės institucijos. Taigi jei "Gazprom" sutiks su šia sąlyga, Lietuvos Vyriausybė gali daryti įtaką tiekiamų dujų kainai, tačiau tai Rusijos monopolijos netenkina. "Mes siūlome arba atsisakyti 70 proc. dujų tiekimo per "Lietuvos dujas" sąlygos, arba pakeisti įstatymą", - teigia A. Riazanovas.
Be to, jau po "Lietuvos dujų" akcijų paketo pardavimo konkurso paskelbimo Lietuvos Vyriausybė nusprendė įtraukti šią bendrovę į strategiškai svarbių objektų, kurie nepaprastųjų aplinkybių atveju gali būti grąžinti valstybės nuosavybėn, sąrašą. Net ir praėjus penkeriems metams po akcijų paketo įsigijimo "Gazprom" tektų prašyti Lietuvos Vyriausybės leidimo, jei Rusijos bendrovė nuspręstų parduoti "Lietuvos dujų" paketą kitam investuotojui. Galiausiai "Gazprom", kaip ir anksčiau, neketina mokėti už 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų tos pačios kainos, kaip ir Vokietijos pirkėjai.
"Pagrindinis dalykas šiame dokumente yra tai, jog "Gazprom" neatsisako dalies "Lietuvos dujų" įsigijimo", - "Vedomosti" pareiškė Lietuvos ūkio ministro pavaduotojas, "Lietuvos dujų" paketo pardavimo konkurso komisijos pirmininkas Nerijus Eidukevičius. Jo teigimu, visi "Gazprom" pasiūlymai buvo perduoti ekspertams įvertinti. Ekspertų išvados bus pateiktos iki šios savaitės vidurio. Lietuvos valstybės turto fondo atstovas įsitikinęs, kad Rusija vis dėlto neatsisakys idėjos įsigyti "Lietuvos dujų" paketą. "Gazprom" turi turėti stabilaus dujų tiekimo į Kaliningrado sritį garantijas", - primena jis. A. Riazanovas mano, kad derybos dėl "Lietuvos dujų" akcijų sandorio sąlygų tęsis dar maždaug mėnesį.
"Commerzbank" analitikas Ivanas Mazalovas mano, kad "Gazprom" nesutiks su "Lietuvos dujų" akcijų kainos didinimu, nes, be Rusijos monopolininkės, į šias akcijas daugiau niekas nepretenduoja.
Jam pritaria ir "Alfa-Bank" analitikas Sergejus Glazeris. Tiesa, jis mano, kad "Gazprom" derybose su Lietuva neturi būti pernelyg kategoriška, nes bendrovė turi užtikrinti dujų tiekimą į Kaliningrado sritį.
ELTA
