Dažną iš mūsų, ypač moteris, kamuoja stipresni ar menkesni galvos skausmai. Jie tai pranyksta, tai vėl atsiranda. Vieni šiuo negalavimu bandome atsikratyti gerdami stiprią kavą (patys nusistatome diagnozę - žemas kraujospūdis), kiti be saiko ryjame tabletes. Tad kas gi sukelia galvos skausmą, kodėl jis atsiranda, ar įmanoma šių skausmų išvengti?
Gydytojas neurologas Romualdas Šaferis sako, kad šį negalavimą sukelia įvairios priežastys, taip pat ir ligos. Šiais nelengvais laikais dažnas gyvename įtemptą, stresų ir nepastovumo kupiną gyvenimą, o patiriant tokią įtampą, psichinį nuovargį kaip tik ir gali pradėti skaudėti galvą. Gana dažnai galvos skausmus gali išprovokuoti besaikis medikamentų vartojimas, kuomet vos tik pajutęs menkiausius negalavimus žmogus stveriasi tablečių. Galvą dar gali pradėti skaudėti sutrikus virškinimui, o bene didžiausia galvos skausmų priežastimi yra laikomas padidėjęs kraujospūdis ir, žinoma, migrena.
Jei galvos skausmai ima kartotis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jeigu galvos skausmus sukelia įtampa, nervinis išsekimas, pakanka atsipalaiduoti, nusiraminti, ir skausmas atlėgs. Kad būtų lengviau, patartina išgerti "lengvų" raminamųjų, pavyzdžiui, valerijono. Ir tik tuomet, kai silpnesni vaistai nepadeda, skausmą malšinti stipresniais medikamentais.
Nepatartina galvos skausmą bandyti numalšinti stipria kava - bandant "pakelti" kraujo spaudimą. Mat dažniausiai galvą (ypač jos viršutiniąją dalį ir pakaušį) pradeda skaudėti kraujospūdžiui pakilus. Būtų geriausia, jei, prasidėjus galvos skausmams, ligonis turėtų galimybę pasimatuoti kraujo spaudimą.
Kartais galvą gali pradėti skaudėti išvykus į gamtą, mišką. Mat šiose vietovėse oras yra kur kas švaresnis, jame daugiau deguonies, o būtent dėl to gali pradėti svaigti galva. Galvos skausmą gali sukelti ir spygliuočių miškuose tvyrantis aštrus sakų, pelkėtose vietovėse - gailių kvapas.
Jei ligonį kamuoja migrena, situacija komplikuotesnė. Kas apskritai yra migrena? Kaip informuojama medicininėje literatūroje, migrena - tai visą gyvenimą besikartojantys, paprastai - vienos pusės galvos skausmo priepuoliai. Skausmo lokalizacija ir pobūdis laikui bėgant keičiasi: paauglystėje pasireiškia vienaip, vyresniajame amžiuje - kitaip.
Yra nustatyta, kad šis negalavimas kamuoja apie 5-8 procentus žmonių, migrena sergančių moterų yra keliskart daugiau nei vyrų. Yra duomenų, kad ši liga - paveldima. Migrenos rizika padidėja ir tuomet, kai giminėje yra sergančiųjų epilepsija (nuomariu). Be to, migrena gali išsivystyti ir ligoniams, besiskundžiantiems kai kuriomis nervų sistemos ir kraujagyslių ligomis, alergiškiems.
Kaip minėta, pagrindinis migrenos požymis - pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Dažniausiai toks priepuolis ištinka, kai sutrinka įprastas darbo ir gyvenimo ritmas (pavyzdžiui, į darbą atvykstama išvargus, nepakankamai išsimiegojus ar persimiegojus, ilgai nevalgius ar persivalgius, padauginus alkoholinių gėrimų, dėl ko nors smarkiai susijaudinus ir pan.). Gali pasireikšti vadinamoji "savaitgalio migrena", kuomet galvą pradeda skaudėti vien dėl to, kad pakito darbo ritmas (savaitgalį nereikia į darbą). Migrenos priepuolis gali ištikti ir nuo stiprios, mirgančios šviesos. Daugumai moterų šis negalavimas pasireiškia menstruacijų dienomis, galvą gali pradėti skaudėti kelios dienos prieš menstruacijas ir po jų. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą, mat moters savijautą gali pagerinti taikoma hormonų terapija.
Užėjus migrenos priepuoliui staiga pablogėja savijauta, apninka nuovargis. Po to galvoje pasijaučia arterijų spazmus primenantis skausmas: akyse aptemsta, pradeda mirguliuoti, gali net prasidėti vienos kūno pusės traukuliai. Dar vėliau prasideda tempiantys, raižantys, tarsi pulsuojantys kaktos ir smilkinių skausmai, greitai apimantys visą galvą, o galiausiai besilokalizuojantys vienoje jos pusėje. Prasidėjus priepuoliui ligoniui sunku judėti, jį erzina ne tik stipresnė šviesa, bet ir triukšmas, kvapai. Gali pykinti, sumažėja arterinis kraujospūdis, išblykšta oda.
Migrenos priepuolis gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių parų. Jei ligoniui pavyksta užmigti, pabudęs jis jaučiasi kur kas geriau - skausmai jau būna sumažėję arba išvis praėję.
Migrenos priepuolis gali kartotis kelissyk per metus, tačiau pasitaiko ligonių, kurie tokius priepuolius išgyvenančių ir keliskart per mėnesį ar net savaitę.
Migreną diagnozuoti nėra sudėtinga, nes jos požymiai yra gana ryškūs. Liga tarsi susideda iš kelių fazių: dieną iki priepuolio ligonį gali pradėti troškinti, apimti depresija, apatija, arba, priešingai, hiperaktyvumas. Kai kurie staiga gali užsinorėti anksčiau nemėgtų maisto produktų.
Prasidėjus antrajai migrenos fazei (vadinamajai aurai), pradeda mirgėti akyse, susiaurėja regėjimo laukas. Galiausiai pereinama į skausmo fazę - jis imamas justi iš lėto ir palaipsniui stiprėja. Paprastai skauda vieną smilkinį ir tos pusės akį. Ligonį pykina, neigiamai veikia šviesa, triukšmas. Migrenos priepuolis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties valandų. Jį gali išprovokuoti įvairūs veiksniai. Dažniausi - oro permainos, taip pat maisto produktai (pavyzdžiui, šokoladas, citrusiniai vaisiai, sūris, raudonasis vynas, riešutai, aštrūs patiekalai bei kvapai ir kt.).
Migrenos priepuolį prieš menstruacijas moterims gali sukelti organizme vykstantys hormonų pokyčiai. Jei tai yra vienintelė migrenos atsiradimo priežastis, prasidėjus menopauzei migrenos priepuoliai gali išnykti.
Kuo padėti ligoniui, kai prasideda migrenos priepuolis? Tokiam ligoniui visų pirma reikėtų sugirdyti pykinimą slopinančių vaistų, po to - gydytojo paskirtų medikamentų nuo migrenos. Tada paguldyti tamsioje, jokių kvapų neturinčioje patalpoje ir laikytis tylos. Kai kuriems ligoniams, prasidėjus migrenos priepuoliui, padeda šaltas kompresas, kitiems - atvirkščiai - karštas (galva suveržiama rankšluosčiu). Galvos skausmai gali sumažėti, kai skaudamoje galvos pusėje pirštais užspaudžiamos smilkininė ir vidinė miego arterijos.
Nors kai kurios moterys beprasidedantį migrenos priepuolį bando nuslopinti konjako taurele, gydytojas neurologas nepataria to daryti. Mat įtampos, streso sukeltą galvos skausmą tokia priemone ir būtų galima tikėtis numalšinti, o migrenos priepuolį alkoholis gali tik paaštrinti.
Visų stipriausiai ligonį kamuoja vadinamieji klasteriniai galvos skausmai. Šiuos negalavimus medikai net prilygina gimdymo sąrėmiams! Periodiški galvos skausmo priepuoliai gali prasidėti staiga, be aiškios priežasties, trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų ir per parą kartotis net po keletą kartų. Paprastai skauda vieną galvos pusę. Skausmas - plėšiantis, nueinantis gilyn į kaukolės pamatą. Iškamavę ligonį kelias savaites ar net mėnesius, šie skausmai lygiai taip pat be aiškios priežasties nuslopsta. Žinoma, iki kito priepuolių periodo.
Nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia tokius aštrius galvos skausmo priepuolius. Manoma, jog tai gali būti susiję su trišakio nervo funkciniais sutrikimais, vegetacinės nervų sistemos pažeidimais ar hipotalamo (tarpinių smegenų) veiklos sutrikimu. Tokie skausmai dažniausiai kamuoja pavasarį ir rudenį.
Aštrų galvos skausmą slopina uždara deguonies kaukė, tačiau tik tuomet, jei ligoniui ji paskiriama vos prasidėjus skausmams. Padeda vaistai, skiriami nuo migrenos priepuolių.
Profilaktika
Išmokite tinkamai pailsėti, atsipalaiduoti, venkite stresinių situacijų. Laikykitės tinkamo darbo ir poilsio režimo (jei darbas sėdimas, nepamirškite daryti pertraukėlių), darykite mankštą, mėgaukitės vandens procedūromis. Jei nustatyta, kad galvos skausmus sukelia migrena (klasteriniai galvos skausmai su migrena yra susiję), ligonis turėtų ypatingai griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo, nuolat grūdinti organizmą. Nepatartina, ypač prieš miegą, prisivalgyti maisto produktų, kuriuose yra histamino ir tiramino (jūros gėrybės, žuvis). Reikėtų saikingai vartoti apelsinų sultis, vengti fermentinio sūrio ir raudonojo vyno, atsisakyti konservantų ir kitokių cheminių maisto papildų turinčių šokolado, saldumynų.
