Kaip skelbia "Economist Intelligence unit", nors Rolando Pakso pergalė ir nereiškia pasikeitusio rinkėjų požiūrio į Europos Sąjungą ir dabartinę šalies Vyriausybę, vidutinės trukmės perspektyvoje rinkimų rezultatai gali sukelti politinį nestabilumą ir padidinti atotrūkį tarp visuomenės ir jos elito.
Sausio 5 dieną R. Paksas didelę persvara laimėjo Lietuvos prezidento rinkimus, surinkdamas 54,9 procento balsų. Už dabartinį valstybės vadovą V. Adamkų balsavo 45,1 procento rinkėjų.
Tokie rinkimų rezultatai nustebino analitikus, kurie nesitikėjo buvusio premjero pergalės prieš dabartinį Prezidentą, kadangi pastarasis Lietuvoje buvo labai populiarus. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas V. Adamkumi pasiekė net 80 proc., o gruodį Prezidentas išrinktas 2002 metų žmogumi.
V. Adamkus palankiai vertintas ir už tai, kad praėjusiais metais padėjo Lietuvai gauti pakvietimus į ES ir NATO, nors vos prieš porą metų šalies galimybės gauti bent vieną iš šių pakvietimų buvo gana nedidelės. Be to, dabartinis Prezidentas yra bene vienintelis Lietuvos politikas, kurio reputacijai nekenkia įtarimai korupcija ar neteisėtais ryšiais su Rusijos verslininkais.
Viltis, jog V. Adamkus bus perrinktas Prezidentu, patvirtino gruodžio 22 dieną vykęs pirmasis rinkimų turas, kuriame dabartinis Lietuvos vadovas surinko 35,1 procento balsų, o už R. Paksą balsavo 19,4 procento rinkėjų. Visuomenės parama visiems kitiems kandidatams buvo mažesnė nei 10 procentų.
Vis dėlto antrojo rinkimų turo rezultatai nerodo pasikeitusio lietuvių požiūrį į Europos Sąjungą ir NATO bei dabartinės šalies vyriausybės politiką. R. Pakso rinkimų sėkmę greičiausiai nulėmė įspūdinga kandidato rinkimų kampanija.
R. Paksas Lietuvoje surengė pažangiausią rinkimų kampaniją nuo pat 1991 metų, kai atkurta šalies nepriklausomybė. Laimėjęs kandidatas naudojosi vakarietiškomis rinkimų technologijomis bei rinkodaros priemonėmis, nukreipdamas dėmesį į pagrindinius elektorato segmentus. R. Paksas užvertė žiniasklaidos priemones iškalbingos, gerai parengtos ir didelį poveikį darančios reklamos lavina. Reklamines akcijas papildė kandidato kelionės po Lietuvą, kuriose buvęs lakūnas ir pats skraidė lėktuvu.
Be savo Liberalų demokratų partijos elektorato, R. Paksas stengėsi patraukti tuos rinkėjus, kurie nesugebėjo pasinaudoti Lietuvos perėjimu nuo planinės į rinkos ekonomiką, ypač ūkininkais, nepatenkintais stojimo į ES sąlygomis.
Išrinktasis prezidentas rinkėjams nesiūlė nuoseklios programos, daugiausiai akcentuodamas skambias frazes ir pasirinktas temas. Didelį dėmesį teisingumui skyręs R. Paksas pasinaudojo nepasitenkinimu per nepriklausomybės metus padidėjusiu nusikalstamumu ir korupcija. Be to, kandidatas teigė apginsiąs Lietuvos interesus prieš neva savanaudiškus užsienio investuotojus ir ES.
Tuo tarpu V. Adamkus prieš šią brangiai kainavusią ir gerai parengtą kampaniją nepajėgė atsilaikyti. Net ir rinkimų kampanijos metu dabartinis Prezidentas didžiausią dėmesį skyrė atlikti savo pareigas ir pernelyg pasitikėjo jam palankiais pirmojo turo rezultatais.
V. Adamkaus rinkimų kampanija buvo daug prasčiau parengta, be to, dabartiniam šalies vadovui kenkė agresyvi R. Pakso rėmėjų taktika. Vienoje televizijos reklamoje, skirtoje nesėkmingam bendrovės "Mažeikių nafta" privatizavimui, V. Adamkus buvo vaizduojamas praradęs daugybę Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų.
R. Pakso nešvarius rinkiminius triukus jau pasmerkė šešios parlamentinės partijos, atstovaujančios ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai. Savo konkurentą kritikavo ir pats V. Adamkus.
Pagal Lietuvos įstatymus Prezidentas turi gana nedaug galių, išskyrus užsienio politikos sritį. Tačiau realiai šalies vadovas gali turėti didesnę įtaką, ypač jei jį palaiko Vyriausybė ir Seimas.
Šiuo metu centro kairiosioms partijoms dominuojant įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijose R. Pakso įtaka turėtų būti gana ribota. Tačiau išrinktasis prezidentas jau pareiškė nepasitenkinimą keliais dabartiniais ministrais, dirbančiais centro kairiųjų Vyriausybėje, kuriai vadovauja Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Jei R. Paksui pavyktų keletą minėtų ministrų pakeisti jam palankesniais politikais, jėgų pusiausvyra gali pakrypti išrinktojo prezidento naudai.
Nors Lietuvos prezidentas ir negali atleisti ministrų, jis pajėgus daryti įtaką, sukeldamas politinį nestabilumą. Todėl šis stabilumas per kelis kitus mėnesius, kol R. Paksas padidins savo įtaką arba pripažins savo padėties ribotumą, susidurs su rimtais išbandymais. Didžiausią grėsmę kelia ne Lietuvos politikos prioritetų pakeitimas (jis mažai tikėtinas), o nutrauktas jų nuoseklus įgyvendinimas.
Sensacingi rinkimų rezultatai vidutinės trukmės perspektyvoje gali netiesiogiai, tačiau gana reikšmingai paveikti Lietuvos politikos kryptis. Praradusi V. Adamkų Lietuva neteko nepriekaištingą reputaciją turinčio vadovo, galinčio geriausiai palaikyti ryšius tarp visuomenės ir politinio elito. Atotrūkis tarp šių dviejų sluoksnių gali padidėti paaiškėjus R. Pakso nesugebėjimui įgyvendinti savo rinkiminių pažadų, - tokių kaip pakeisti stojimo į ES sąlygas.
Be to, dėl su R. Pakso rinkimams išleistomis lėšomis, neva gautomis iš Rusijos, pradėto tyrimo gali nukentėti ir pati Prezidento institucija. Net jei kaltinimai ir nepasitvirtins, pats įtarimo faktas dar labiau padidins Lietuvos politiką užplūdusį cinizmą.
Dėl šių priežasčių netikėtas V. Adamkaus pralaimėjimas gali Lietuvai atsiliepti ilgus mėnesius, o galbūt ir ilgesnį laikotarpį.
ELTA
