Remigijus RAINYS
Vieną vakarą trys Išlauže (Prienų raj.) gyvenantys Jaunučių vidurinės mokyklos vienuoliktokai - Marius Janulevičius, Gediminas Venckauskas ir Julius Juravičius - žaidė kompiuteriu ir žiūrėjo filmus Juliaus senelio Vytauto Abucevičiaus namuose. Tuomet paskambino kitame gyvenvietės gale gyvenančio Gedimino tėvas ir paprašė, jog sūnus grįždamas namo parneštų limonado. Trijulę netoli seniūnijos pastato sustabdė du gerokai vyresni jaunikaičiai ir paklausė, kur gyvena Raimundas. Kai vaikinai pasiteiravo, kokia to Raimundo pavardė, nepažįstamieji smogė Mariui ir spyrė į pilvą Juliui. Nuo spyrio plyšo Juliaus bliuzono kišenės ir sudužo mobilusis telefonas. Julius ir Gediminas pabėgo, o parkritusį Marių atvykėliai spardė ir vis klausinėjo, kur gyvena Raimundas. M. Janulevičius pasakojo, kad galiausiai jis mostelėjo ranka Maironio gatvės link ir pasakė, jog jų ieškomasis gyvena gatvės pradžioje, nors apie tokį niekada nebuvo girdėjęs. Užpuolikai patraukė nurodyta kryptimi, o sumuštas vaikinas netrukus sulaukė pagalbos - atskubėjo ne tik Julius su Gediminu, bet ir anksčiau drauge mokyklą lankę Paulius Aleksandravičius bei Darius Šalna. Jaunikaičiai "audine" apsuko kelis ratus apie gyvenvietę, tačiau užpuolikų niekur nepamatė. Siurprizas laukė prie Juliaus senelio namo. Kieme sukiojosi tie patys užpuolikai. Vieną jų pavyko sulaikyti čia pat, o kitą po daržus ilgokai vaikėsi ne tik mūsų pasakojimo herojai, bet ir geras būrys kaimynų bei kitų Išlaužo smarkuolių. Kai buvo sulaikytas bei parvestas į kiemą per gaudynes šiek tiek aplamdytas ir antrasis vietinių skriaudėjas, Julius pareikalavo atlyginti nuostolius. Pasak kaip tik tuo metu namo parskubėjusio Vytauto Abucevičiaus, sužinojęs, kas dedasi, jis paskambino Prienų rajono policijos komisariato budėtojui, tačiau pastarasis, sužinojęs, kad per incidentą aukų nebuvo, pasiūlė po poilsio dienų kreiptis į apylinkės įgaliotinį. Abu sulaikytieji nuostolius žadėjo atlyginti. Jonas Pažėra (24 m.), gyvenantis Kauno rajone, kaip užstatą, jog nuostolius atlygins, Juliui ištiesė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio techninį pasą su rakteliais. Pridėjo ir 100 JAV dolerių. Tuo metu atvyko telefonu iškviesta Mariaus mama Angelė Janulevičienė. Ji dar kartą paskambino į policiją, tačiau patrulių prisikviesti negalėjo. Moteris nesigina, jog, nusivylusi teisėsaugininkų veiksmais, paprašė, kad atvykėliai jos sūnui gydyti duotų dar 100 JAV dolerių. Jaunuoliai pinigų nebeturėjo, todėl gavę leidimą paskambino telefonu Jono pusbroliui Raimondui Ruseckui, gyvenančiam Skriaudžiuose, ir paprašė, jog atvežtų trūkstamą sumą. Kai tamsoje pagaliau pasigirdo ilgai lauktas automobilio pypsėjimas, būrelis vaikinų palydėjo Joną Pažėrą iki vartelių ir liepė atnešti pinigus, tačiau šiam nuėjus visi po kelių akimirkų pamatė dideliu greičiu atvažiuojančius mažiausiai du automobilius. Kilus panikai kai kurie vaikinai paprasčiausiai išsilakstė, o penki, nuo pat pradžių dalyvavę incidente, drauge su A. Janulevičiene skubiai užsidarė name, įkaitu paėmę Antaną Milkevičių.
Atvykėliai, pasak Angelės Janulevičienės, buvo ginkluoti lazdomis ir šautuvu, todėl netrukus pabiro V. Abucevičiaus namo langai. Virtuvėje tupėję Darius ir Gediminas vos suspėjo atšokti, kai pro išdaužtą langą vidun įlindo šautuvo vamzdis ir pokštelėjo šūvis. Šautuvo šratai susmigo į sieną prie indaujos, pabiro dūžtančių indų šukės. Išsigandę namo gynėjai vienas po kito iššoko pro išdaužto kambario langą. Greitai viduje jau šeimininkavo įsibrovėliai. Jie sudaužė radijo telefoną ir skalbimo mašiną. Viename kambaryje su sūnumi buvusi pasislėpusi Angelė tikino girdėjusi dobermano Ridžo urzgimą bei lojimą. Netrukus kažkas pasakė, jog šunį "padėjo į vietą". Nors šūvio niekas negirdėjo, vėliau buvo tvirtinama, jog Ridžas nušautas šūviu iš pistoleto.
Pasitraukdami atvykėliai kuokomis ar beisbolo lazdomis "apskardino" šalikelėje stovėjusį A. Janulevičienės gyvenimo draugo automobilį "VW Golf".
Angelė Janulevičienė tvirtino, kad policiją tą naktį pavyko prisišaukti tik per savo draugę pagaliau prisiskambinus į namus pačiam Prienų rajono policijos komisarui. Nors vykstant namo šturmui tai vienas, tai kitas apgultasis prašė namiškių skambinti pareigūnams, tačiau pastarieji prašė "daugiau duomenų". Taip jau sutapo, kad tą pačią naktį Išlauže buvo pavogtas automobilis. Jo atvykusi ieškoti operatyvinė grupė buvo užsukusi ir į V. Abucevičiaus namus.
Visiškai kitokią to nelemtojo vakaro įvykių versiją papasakojo svainiai Jonas Pažėra, dirbantis UAB "Relesta" kasininku, ir Antanas Milkevičius, vienos Ilgakiemio bendrovės skardininkas. Jaunuoliai, važiuodami iš Garliavos, sutiko iš matymo pažįstamą vyruką. Jis paprašė pavėžėti iki Linksmakalnio. Išleidę savo pakeleivį ties posūkiu, svainiai nusprendė apsisukti Išlauže, o drauge užeiti į ten esančią parduotuvę. Vos jie išlipo iš automobilio, prisistatė trys nepažįstami vaikinai ir paklausė, ką šie veikią ne savo kaime. Svainiai su agresyviaisiais vietiniais "aborigenais" apsistumdė, o Jonas neneigė vienam jų užplojęs ranka. Trijulė pabėgo. Nebenorėdami veltis į konfliktą J. Pažėra ir A. Milkevičius nusprendė apsipirkti Garliavoje, todėl sėdo į automobilį ir bandė nuvažiuoti, tačiau "užsiožiavo" golfuko variklis. Po kelių minučių vaikinus pradėjo supti minia beisbolo lazdomis ir pagaliais ginkluotų žmogystų. Vienas net turėjo masyvią buožę. Jaunuoliai skubiai leidosi į kojas. Nubėgę už parduotuvės, kurį laiką sėkmingai slapstėsi prie kažkokios vešlios gyvatvorės, tačiau netrukus juos netikėtai apšvietė pravažiuojančios "audinės" žibintai ir naktinė "kiškių medžioklė" baigėsi. Netrukus buvo sučiuptas ir nuvilktas į jau minėto V. Abucevičiaus namo kiemą A. Milkevičius, o kiek vėliau - ir J. Pažėra. Antaną minia, kurioje, anot vaikino, daugelis buvo gerokai išgėrę, kumščiavo prispaustą prie namo sienos, o Joną talžė prie kiemo. Mušamas jaunuolis sąmonę prarado dar prie vartų, todėl kaip maišas buvo permestas per tvorą ir spardomas toliau. Jonas buvo pakeltas ir pastatytas prie sienos šalia Antano. Iš kraujais plūstančio J. Pažėros kišenių paimti mobilusis telefonas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninis pasas ir užvedimo rakteliai, o iš piniginės išimtas šimto JAV dolerių banknotas. Vaikinai prašėsi paleidžiami, tačiau laisvė jiems buvo pažadėta tik sumokėjus dar 500 "žaliųjų". Sumuštieji girdėjo, kaip kažkuris iš "strategų" siūlė išdaužyti namo langus ir pranešti policijai, jog sugauti vagys - tuomet esą pareigūnai tikrai neatsisakysią atvažiuoti. Galiausiai Jonas paskambino jau minėtam pusbroliui Raimundui, o šis susisiekė su Jono vyresniuoju broliu Vidmantu. Tuomet abu vyriškiai savo automobiliais BMW ir "Mercedes", pasiėmę pinigų, išvažiavo vaduoti įkaitų. Išlauže vyriškiai nuvažiavo prie Maironio gatvės pirmuoju numeriu pažymėto namo vartų. Kieme jau nieko nebuvo, todėl išsigandęs dėl svainio Jonas nubėgo prie durų, ėmė jas klibinti ir šaukti Antaną. A. Milkevičius tuo metu jau buvo paliktas vienas tamsiame koridoriuje, todėl apgraibomis atrakino duris, iš kurių jau buvo iškritęs bei sudužęs nedidelio langelio stiklas, ir išbėgo pas Joną bei už jo stovėjusį Vidmantą. Pastarieji tikina į namą net nebuvę įėję. Sušokę į Raimondo automobilį jaunuoliai nuvažiavo prie parduotuvės, kur Jonas per savo golfuko bagažinę nušliaužė į saloną, susirado ten slepiamą atsarginį užvedimo raktelį ir atidarė dureles. Vyrukai skubiai prikabino savo automobilį prie BMW ir nuvažiavo į J. Pažėros namus, kur laukė sunerimusios žmonos su mažamečiais vaikais.
Šį chuliganizmo atvejį tiriantys Prienų policijos komisariato pareigūnai prognozuoja, kad veikiausiai viskas baigsis abiejų šalių susitaikymu. Vytautas Abucevičius, jau įstiklinęs išdaužtus langus, tačiau kelinta naktis vengiantis nakvoti namuose, sako, kad tai jam primena pokario metus, kai tekdavo slapstytis nuo stribų.
Ramybės nori ir verslininkas Jonas Pažėra, sumuštojo Jono tėvas, į kurio ankstesnį gyvenamąjį būstą kažkas jau buvo sviedęs granatą. Tikimasi, kad pastarieji įvykiai nepakurstys dešimtmečiais tebevykstančio tai įsiliepsnojančio, tai vėl prigęstančio ritualinio "karo" tarp "garliavinių" ir "išlaužinių", kuriame be snukių apsidaužymo neapsieina nė vieni smagesni šokiai, o kitą dieną mušeikos net neatsimena, dėl ko buvo pyktasi.
