Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lietuva - stebuklų kraštas - greičiausiai ši frazė daugeliui mūsų jau spėjo gerokai atsibosti. Ir ką gi padarysi, jeigu mūsų mylimoje šalelėje dedasi tokie dalykai, kokių negirdėsi niekur kitur. Tačiau šįsyk apie valdžią nekalbėsime ir jos darbelių nekritikuosime. Tiesiog papasakosime apie vieną ne tik Šimonių apylinkėse (Kupiškio r.), bet ir toli už jų ribų garsėjančią drąsią moterį Vidą Bugailiškienę (52 m.). Mat būtent ji Lietuvoje įvedinėja naujas šeimyninio gyvenimo madas - jau maždaug penkerius metus gyvena su dviem vyrais - oficialiu sutuoktiniu, savo bendraamžiu Alvydu, ir net 23-jais metais jaunesniu Rolandu... Ir nieko, viskas gerai, visi patenkinti, visiems visko užtenka. Iš tiesų, jeigu musulmonai gali turėti po kelias žmonas, tai kuo prastesnė mūsų tauta, o ypač - jos moterys? Tiesa, dar labai neaišku, ar šis, ponios Vidos propaguojamas mados dvelksmas sužavės santūrias lietuvaites...
Tušti namai
Surasti Vidą ar kurį nors iš jos vyrų nebuvo lengva. Įsukę į Dapšių kaimo keliuką, vedantį geltonai dažytos garsiosios šeimynos sodybėlės link, pirmiausiai išvydome į grėsmingą užrašą. Didelėmis, net ir silpnaregiui įskaitomomis raidėmis buvo parašyta, jog kieme yra piktas šuo. Šis įspėjimas net išverstas į rusų kalbą. Obelų apsuptos sodybos kieme iš tiesų pamatėme du didžiulius šunis, tačiau jie, tingiai pakiauksėję, nurimo. Svarbiausia, jog buvo pririšti, taigi jokios grėsmės nekėlė. Namo (beje, pakankamai tvarkingo, su baltomis užuolaidomis ant langų) durys, deja, buvo užrakintos. Aplink - nė gyvos dvasios. Laukimas nieko gero nežadėjo, todėl tuoj pat pasukome Šimonių miestelio link, nes nujautėme, kur galima rasti šeimininkę...
Už cigaretes - gera naujiena
Pasibeldus į Vidos Bugailiškienės anytos - ketveriais metais už ją jaunesnės neoficialaus antrojo vyro, - Rolando motinos Gražinos Bagdonienės aptriušusio namelio duris jokių gyvybės ženklų neišgirdome. Tačiau pro durų plyšius padvelkęs gana aštrus alaus kvapas leido suprasti, jog už tų sienų gyvybė dar rusena. Iš tiesų, netrukus girgžtelėjo durys ir tamsiame jų fone pasirodė kiek rūškanas šeimininkės veidas. Gražina pakvietė vidun, tačiau teko jos atsiprašyti. Mat, kai lauke vasarišką šilumą dosniai dalino puiki pirmojo rudens mėnesio diena, sėdėti tamsioje, alaus bei rūkalų kvapais persunktoje erdvėje nesinorėjo...
- Ar cigarečių turi? - toks buvo pirmas Gražinos Bagdonienės klausimas.
Išgirdusi neigiamą atsakymą moteris nusiminė. Vis dėlto kartu su ja prisėdome ant suoliuko. Gražina sakė nežinanti, kur galėtų būti Vida, tačiau pasikalbėti sutiko. Į pirmą klausimą - kaip vertinanti tai, jog sūnus, nors ir neoficialiai, tapo antruoju, beveik dvigubai už jį vyresnės moteriškės vyru, Gražina atsakė trumpai - jai tai nepatinka. 46 metų moteris, atsiprašiusi, jog yra išgėrusi, atvirai prisipažino jau seniai laukianti anūkų. Juk Rolandas - jos vyriausiasis sūnus. Tačiau dabar esą jau nebeliko vilties, kad Rolandas jų padovanos... Kai pašnekovė iš skiautės laikraštinio popieriaus bei nuorūkos galiuko bandė susisukti suktinę, jos tiesiog pagailo. Teko siųsti kolegą į krautuvėlę normalių cigarečių. Tai išgirdusi, Gražina iškart pralinksmėjo ir šypsodamasi šnipštelėjo, jog Vida guli čia pat, už sienos. Mums, tai buvo pati geriausia naujiena...
"Anytai" ir "marčiai" patinka žymiai jaunesni
Kol laukėme cigarečių, mūsų moterišką kompaniją papildė Gražinos gyvenimo draugas - šešeriais metais už ją jaunesnis Egidijus (matyt, Šimonių moterys renkasi tik gerokai už save jaunesnius!). Vyriškis nevaidino "geriečio" darbštuolio - neslėpė, jog niekur nedirba, pragyvenąs iš garsiojoje Šimonių girioje surinktų grybų bei uogų. O galiausiai tiesiai šviesiai prisipažino esą "pijokas", bet turįs toookią moterį (parodė į Gražiną), kurią labai mylįs, gerbiąs ir į svetimas nesidairąs. Pasirodo, šešerių metų amžiaus skirtumas - tikrai meilei ne kliūtis! Egidijus nepuolė vertinti savo sugyventinės sūnaus Rolando šeimyninių santykių ir visų su jais susijusių peripetijų - sakė nenorįs kištis į svetimus reikalus. Iš tiesų, koks kieno reikalas - kas kaip nori, taip ir gyvena...
Gavusi cigarečių, Gražina prakalbo apie alų. Ji ėmė garsiai svajoti, kaip dabar būtų gera atsipagirioti. O ypač tai esą patiktų Vidai. Ir tuoj pat pasisiūlė šią prikelti. Išlindusi į dienos šviesą V. Bugailiškienė ilgokai markstėsi vis negalėdama suprasti, kas atsitiko... Trečią dieną šiuose namuose (ir ko gero - ne prie tuščio stalo) viešėjusiai moteriškei iš tiesų nebuvo lengva. Tačiau sužinojusi, jog žurnalistai susidomėjo jos gyvenimu, ėmė šypsotis...
"Noriu pas musulmonus"
- Noriu, kad Mikelkevičiūtė mane nuvežtų pas musulmonus, - pirmiausiai išdrožė Vida.
Paskui patikslino - esą tikriausiai supratome, jog ją domina toji laida apie pakeleivius, kurioje ji galėtų ne tik išsipasakoti, bet ir padainuoti... Vida sakė svajojanti pakeliauti po tolimus kraštus. Paklausus, kokia šalis ją labiausiai domina, kiek pagalvojusi atsakė, jog važiuotų ten, kur yra pats aukščiausias kalnas, ir būtinai - daug musulmonų. Mat ji buvo mačiusi vieną laidą ir gerokai pavydėjo lietuvei, "pakabinusiai" milijonierių. Esą toks milijonierius ir jai būtų ne pro šalį. Girdėdama šiuos "marčios" samprotavimus, Gražina nepatenkinta prunkštė - juk tai dvelkia dviguba neištikimybe! Ką pasakytų namie likę Alvydas ir Rolandas?! Taigi, kalba pakrypo šių dviejų moters vyrų link.
"Su jaunu toli eisi"
Vida neslėpė, jog toks gyvenimas jai visai patinka. Na ir kas, kad iš pradžių paskui ją vilkosi apkalbų šleifai - netrukus su tokiu Vidos pasirinkimu visi apsiprato ir nustojo "liežuviais malti", o jeigu kas nors ir dabar kokį žodį paleidžia, moteris į tai nekreipia dėmesio...
Tarsi patvirtindama, tai, ką sako tuoj išpoškino ketureilį: "Lai mane kas nori niekina, kuo nori - tevadina. Sugrįšiu žemėn sniegena, į brangų avietyną..." Paklausus, kuris iš dviejų vyrų jai labiau patinka, moteris net nusikvatojo - negi esą neaišku, kad jaunesnis!
- 25-erius metus pragyvenau su seniu, o su jaunu dar galiu eiti toli toli, - dėstė pašnekovė.
Be to, Vida tvirtai įsitikinusi, jog Rolandas nuo jos niekur nepabėgs (žinoma, ir pati jo nepaleistų). Na, o kodėl tuomet nesiskirianti su Alvydu ir nekelianti vestuvių su antruoju jaunikiu? Atsakydama į šį klausimą moteris palingavo galvą ir prisipažino to padaryti negalinti, nes oficialiam vyrui priklauso pusė namo, taigi nei jo išvarysi, nei pati išeisi. Taip ir gyvena visi trys kartu, vienas kito neskriausdami... Ir taip kišenėje žodžio neieškanti Vida užsiminė, jog jeigu atsirastų trečias - ir šio neatstumtų. Svarbu, kad būtų geras vyras... Aišku, lovoje... Nors ir dabar tuo skųstis negalinti.
Begėdis seimūnas nuskynė Vidos rūteles
Vida neslepia, jog jai patinka ir daugiau vyrų. Iki šiol neblėsta šios drąsios moteriškės simpatijos Rolandui Paksui (šis vyras patinka todėl, kad moka skraidyti). Ji dar nepamiršo, kaip su savo moskvičiumi nulėkusi į Kupiškį išspardė šio didžiavyrio oponentų uždegtas žvakutes. Tiesa, paskui teko bėgti, nes būtų "gavusi į galvą". Gerai, kad moskvičiuką buvo toliau palikusi... O štai viltys užkariauti paties Algirdo Mykolo Brazausko širdį jau sudužo. Viską sugadino Kristina. Jei ne šita moteris, Vida tikina greičiausiai Brazauską būtų pagriebusi... Bet dar lieka Salamakakinas (ji taip ir pasakė). Šis vyriškis V. Bugailiškienę yra tiesiog pakerėjęs, tiktai gaila, kad su juo iki šiol neteko susitikti. Vida įsitikinusi, jog jeigu šis Seimo narys kada nors pasirodys Kupiškyje, būtinai nulėks su juo susipažinti. Ir net neabejoja, jog parlamentaras ja tikrai susidomėtų. Moteris gyrėsi turėjusi progų pabendrauti su daugeliu garsių Lietuvos vyrų - ne vieno jų ir autografus turinti. Be to, pasirodo, vienas Seimo narys net "yra nuskynęs jos rūteles". Tiesa, paskui begėdis dėjęs į krūmus, tačiau apviltoji iš paskos nebėgusi ir jo nesivijusi...
Nustekeno savo ūkį, bet ne vyrus
Miestelio gyventojai gerai prisimena tuos laikus, kai Vida buvo garsi ūkininkė. Tada jos tvartai buvo pilni gyvulių ir paukščių, namai - visokių gėrybių. Gaila, tačiau alkoholis pradėjo traukti šeimininkę į savo glėbį. Moteris pradėjo užstatinėti gyvulius, paukščius... Iš pradžių dar suspėdavo juo išsipirkti, tačiau atsirado gudručių, kurie, pusvelčiui gavę kiaulę, tuoj pat ją papjaudavo...
Prieš penkerius metus Vidos gyvenime atsirado Rolandas - ką tik iš belangės grįžęs jaunas vyras (porai mėnesių atsidūrė areštinėje už tai, kad buvo ne kartą sugautas prie automobilio vairo neblaivus, bėgdavo nuo pareigūnų, yra padaręs ne vieną avariją). Žmonės kalba, jog Vida jo pasigailėjo, priėmė į savo ūkį kaip samdinį, o netrukus jam atsirado vietos ir šeimininkės lovoje.
Kai mūsų pokalbis jau ėjo į pabaigą, Vida staiga kirto lyg kirviu: "O dabar varai atnešti alaus". Pasiteiravus, ar užteks vieno butelio, pašnekovė ramiausiai ištarė: "Ne butelio, o pūslės". Vėl prisiėjo ieškoti Šimonių miestelio parduotuvės ir klausti pardavėjos, kokį alų geriantys vietiniai. Pastaroji šyptelėjusi paklausė, kam tas alus bus skirtas. Esą žinodama pavardę pasakytų ir to žmogaus mėgstamo alaus pavadinimą. Kadangi buvau girdėjusi, jog Vidai patinka "Žaltys" - jį ir nupirkau. Vida ir Gražina pagyrė, jog turiu gerą skonį...
Kaip bebūtų gaila, nė vieno Vidos vyro pamatyti nepavyko. Vyresnysis, Alvydas, dirba Kupiškyje ir į namus grįžta tik savaitgaliais, o jaunėlis, Rolandas, bastosi nežinia kur. Jokio nuolatinio darbo neturintis vyrukas tikriausiai kantriai laukia, kada Vida baigs "daugiasienes" (beje, jis gauna dažnai ir pats įsiprašo gėrovų kompanijon) ir sugrįš į namus... Rolandas yra viešai pasakęs, kad ši moteris jam - pati geriausia žmona, mama ir meilužė... Ką čia ir bepridursi...
