Zigmas VYTENIS
Tokia šilta žiema mūsų šalyje sukėlė diskusijas apie klimato kaitą. Mokslininkai svarsto apie globalinį atšilimą ir sako, kad greitai Lietuvoje vietoj bulvių auginsime bananus. Ar iš tikrųjų jau artėja toks laikas, kai teks pamiršti roges, o Kalėdų Senelis pas mus atvažiuos su vežimu arba dviračiu? Trečiadienį Lietuvoje buvo užfiksuota rekordinė sausio 10 dienos temperatūra - 11,3 laipsnio šilimos.
Sušilo oras, pakilo noras
Dėl tokio klimato susidaro kai kam vos ne anekdotinės, o kai kam daug rūpesčių sukeliančios situacijos. Štai mūsų kaimynų Lenkijos Mozūrijos regione Bučvinkos kaimelio gyventojai su šakėmis eina saugoti dar vis į ganyklas vedamų karvių, nes jas... ėmė prievartauti stumbrai. Jei būtų šaltas oras, tokios problemos nekiltų. Dabar sušilus orui, stumbrams pakilo noras, o jų patelės tokiu metu meilės žaidimams nenusiteikusios. Jos dabar ramios, nes globoja vasarą atsivestus jauniklius. Pavasarį ir stumbrės bus pasirengusios meilei, o kol kas jų patinams tenka tenkintis karvėmis. Tačiau meilė ne abipusė, tad prievartaujamos žalmargės patiria stresą, neėda ir duoda mažiau pieno. Ūkininkai visomis priemonėmis bando išbaidyti jaunikius iš miško, bet tų priemonių ne tiek daug, nes stumbrai įtraukti į Raudonąją knygą ir visi kaip vienas suskaičiuoti.
Trumpa atmintis
Tokia šilta žiema visai neblogai - mažiau tenka mokėti už šildymą, neslidūs keliai, statybininkai ir kelininkai dirba vos ne įprastu režimu. Tiesa, energetikai verkia, nes jie negauna milijonų, kuriuos sumokame už šilumą. Neturi darbo slidžių trąsų savininkai, šiltų rūbų pardavėjai. Ūkininkai kol kas patenkinti, tik bijo staigaus atšalimo. Atrodo, lyg ir išskirtinė žiema sinoptikų labai nestebina. Jie sako, kad visi labai greitai užmirštame, jog Lietuvoje panašūs orai jokia retenybė. Visai neseniai - 2000 metais - ir gruodis, ir sausis buvo labai šilti. Šiltas ruduo ir žiema taip pat buvo 1959, 1961 metais, bet tada apie globalinį atšilimą niekas nekalbėjo. O dabar sako, kad atšilo visiems laikams, nors dar prieš metus buvo galima kalbėti apie globalinį atšalimą. Kaip tik praėjusių sausį rusiško speigo sparnas užkabino Lietuvą taip, kad ne tik tvoros poškėjo, bet ir radiatoriai sproginėjo. Ir ne tik Lietuvoje. Daugelyje regionų nuo Suomijos iki Rytų Turkijos siautė pūgos, dėl šalčių gatvėse neliko žmonių, buvo uždarytos mokyklos, kai kur nutrūko ne tik eismas, bet ir elektros tiekimas. Šimtai žmonių sušalo Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Dauguma šalčio aukų - nuo alkoholio apsvaigę benamiai. Tokią šaltą žiemą žmonės prisiminė, kad šaltos žiemos, kai net užšalo visa Baltija, buvo ir 1940, ir 1942 metais. Po to šalta buvo 1970, 1979 metais.
Atšilimas ar atšalimas?
Po praeitos šaltos žiemos vėlavo ir pavasaris. Ir pernai per Velykas buvo galima slidinėti. 1964 metais kovo 8-ąją Lietuvoje buvo net 37 laipsniai šalčio.
Ir vis dėlto klimatas po truputį šyla. Rusijos hidrometerologijos tarnyba teigia, kad žiema išliks šilta, o pavasaris šiemet bus ankstyvas. Jungtinių Tautų pasaulio meterologinė organizacija paskelbė, kad 1996 - 2005 metai buvo patys šilčiausi rekordų istorijoje. Šios organizacijos teigimu, patys šilčiausi pasaulyje buvo 1998-ieji. Na, o NASA specialistų skaičiavimu, šilčiausi buvo 2005-ieji.
Kylant temperatūrai, amžinasis Arkties įšalas pamažu tirpsta. Mažėjant ledo tamsėjantis Žemės paviršius sugeria daugiau Saulės skleidžiamos šilumos. Anot kai kurių mokslininkų, jei pasaulyje temperatūra pakils 2-3 laipsniais, planeta labai smarkiai pasikeis. Tirpstant ledynams jūrose pakils vandens lygis, todėl daug teritorijų atsidurs po vandeniu. Toks ledo tirpimas sukelia ir neįprastus vėjus.
Dalis mokslininkų mano, kad pasaulio klimatas šyla dėl šiltnamio efekto. Apie Žemę susidaręs per storas anglies dvideginio, metano ir vandens garų sluoksnis ir nuo žemės paviršiaus atsispindėjusi šiluma nepatenka į visatą, o atsitrenkia į tą sluoksnį lyg į šiltnamio stogą vėl sugrįžta. Todėl ir kyla temperatūra.
Tačiau yra ir kita grupė mokslininkų, kurie prognozuoja Žemės apledėjimą. Jie irgi sutinka, kad Žemę gaubia per storas įvairių teršalų sluoksnis, bet skirtingai nuo mokslininkų, kalbančių apie šiltnamio efektą, šie teigia, kad saulės šilumai vis sunkiau prasiskverbti pro tokį sluoksnį ir įšildyti žemę.
Ir vienų, ir kitų mokslininkų skaičiavimai atrodo labai įtikinami, tad kuriais patikėti? Viena aišku - klimato pokyčiai nėra išskirtinis reiškinys. Per tūkstantmečius būta ir atšilimų, ir atšalimų. Šalant klimatui augo poliarinės ledų kepurės, seko vandenynai ir okeanai, augalai ir gyvūnai traukė arčiau ekvatoriaus. Kai kurios rūšys nesugebėjo prisitaikyti ir visai išnyko. Po to ledai traukėsi, vandens lygis kilo, klimatas atšilo. Tuo laiku pramonės nebuvo, atmosferos niekas neteršė, bet klimatas vis tiek nebuvo stabilus. Tokie atšilimai ir atšalimai veikė ne tik gyvūniją ar augmeniją. Tai sukeldavo ir karus, ir tautų migraciją. Prieš 40 tūkstančių metų apledėjus Eurazijai, išmirė neandertaliečiai. Prieš 13 tūkstančių metų ledynams traukiantis, išmirė mamutai. Neliko ką medžioti, tad iš paskos mirė ir žmonės. I amžiuje prieš mūsų erą sausra privertė Senovės Romą užkariauti kolonijas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, kur augo grūdai. Romos žlugimą lėmė atšalimas, kurio metu prasidėjo Didysis tautų kraustymasis.
Taip gali atsitikti ir šiais laikais. Klimato atšilimas gali sukelti ne tik cunamius ir uraganus, bet ir didžiulį skurdą bei milijonus pabėgėlių. Troškulį kęs kas šeštas planetos žmogus, 200 milijonų liks be pastogės. Tai ne kokio nors siaubo filmo scenarijus, bet eilutės iš Pasaulio banko ataskaitos apie klimato atšilimą. Toje pat ataskaitoje teigiama: kad tokia apokalipsė neprasidėtų, apie 2050 metus dar įmanoma tai sustabdyti, tik reikia daugiau pinigų skirti ekologijai.
