Alvidas JANCEVIČIUS
Prieš dvejus metus, kovo 25 dieną, trisdešimtmetis Žydrūnas Dambrauskas, triskart teistas jo bendraamžis Gijardas Diringis ir jo lygtinai nuo bausmės atleistas nepilnametis Stasys Vaškys savajame Kairiškių kaime (Akmenės raj.) prisidėjo prie viename kieme gėrusios kompanijos. Įkaušęs Ž. Dambrauskas pareikalavo iš tokio V. Gaidamavičiaus pinigų degtinei, na, o kadangi tas nebuvo linkęs išsiskirti su savo perkamaisiais, tai pirmasis jį sumušė. Draugužiui padėjo ir jau minėti abu bičiuliai. Sutreškėjo lūžtantys šonkauliai. S. Vaškys iš pargriuvusio V. Gaidamavičiaus striukės ištraukė piniginę ir išnaršė kišenes. Susidarė per 70 litų, be to, kažkuris nusegė sumuštajam rankinį laikrodį. Ž. Dambrauskas, matyt, pradžiugintas grobio, iš atimtų pinigų padavė dešimt litų kompanijoje girtavusiam tokiam Stasiui Valukui. Girdi, parnešk degtinės. Tas, be abejo, gomuriui mielo skystimėlio nupirko, bet, grįždamas atgal, užsuko pas vieną moterėlę ir su ja atsikimšo butelį. Neįveikė. Abu nugriuvo ir užmigo. Nesulaukę degtinės, pragaišėlio išsirengė ieškoti G. Diringis su Ž. Dambrausku. Jie miegantįjį rado pas tą svetingą išdykėlę. Pažadintas iš saldaus miego S. Valukas tiesiai drėbė į akis. Girdi, ne jūsų pinigai, todėl degtinės ir negausite. Ž. Dambrauskas suspardė pasitikėjimo netekusį apsnūdėlį ir kartu su bičiuliu, išgėrę likusią degtinėlę, už bausmę nusitempė S. Valuką prie upės.
Ant tilto Ž. Dambrauskas su S. Valuku vėl susiginčijo dėl tos nelemtos degtinės. Nelaimėlis dar mėgino kabintis už turėklų ranka, bet G. Diringis ją atkabino, ir tas pliumptelėjo į pavasarį patvinusią Virvytę. Baudėjai nusijuokė. Taip tau, nenaudėli, ir reikia. G. Diringis pasuko į namus, o jo draugužis dar sumanė pažiūrėti, ar nubaustasis išplaukė. Šis jau buvo pasiekęs krantą, bet išsiropšti ant jo nepajėgė. Gulėjo iki pusės vandenyje ir bejėgiškai mostagavo rankomis. Ž. Dambrauskas nutvėrė jį už drabužių ir vėl įmetė į vandenį. Atseit laimingo kelio. Tada jis grįžo pas tą pačią moterį, iš kurios patalo ištraukė sugėrovą, ir užėmė jo vietą. Tiesa, prieš tai šeimininkė turėjo išvalyti grindis nuo sumuštojo kraujo.
Šiaulių apygardos teismas Ž. Dambrauską nuteisė aštuonerių, G. Diringį - septynerių, o S. Vaškį - ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Įstatymas "Dėl amnestijos" pirmiesiems dviem nuteistiesiems bausmes sumažino kiekvienam vieneriais metais, o trečiasis nuo paskirtos ir neatliktos bausmės buvo išvis atleistas. G. Diringis skundėsi. Lietuvos Apeliacinis Teismas jo skundą atmetė. Aukščiausiasis Teismas šio nuteistojo kasacinį skundą taip pat atmetė.
