Irena ZUBRICKIENĖ
Šiandien galėjusi džiaugtis penkiais savo pagimdytais vaikučiais Trakėnų kaime (Kalvarijos sav.) netvarkingai ir skurdžiai gyvenanti Virginija Kidoliūtė (29 m.) dabar būna visiškai ištuštėjusiame, daugiau nei tris mėnesius mažylių tauškesio nebegirdinčiame name: du sūnus teko palaidoti, o trys laikinai apgyvendinti globos įstaigose. Šiomis dienomis Marijampolės apylinkės prokuratūroje galutinai paaiškėjo, kad Virginijai Kidoliūtei dar gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Moteris kaltinama bene metus žiauriai kankinusi ir mušusi vieną savo sūnų, turėjusį sveikatos problemų, ir palikusi jį pavojingoje gyvybei padėtyje.
Įvykis sukrėtė Lietuvą
Apie vaikus gimdančią ir jų neprižiūrinčią Virginiją keletą kartų "Akistatoje" rašėme anksčiau, tačiau labiausiai daugiavaikę motiną išgarsino šių metų kovo pradžioje į jos namus įsėlinusi nelaimė, kai staiga mirė šešiametis moters sūnus Mangirdas. Tuomet Virginija išsikviestiems policijos pareigūnams ir Kalvarijos vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojoms aiškino, kad berniukas sunegalavo staiga ir po pusės paros, būdamas ant jos rankų, naktį mirė. Teismo medicinos ekspertas nustatė tikslią mirties priežastį - bendras viso kūno atšalimas. Be to, specialistas pastebėjo, kad Mangirdas nusėtas sužalojimų: išniręs žandikaulis, nudegimų žymės ant sėdmenų, nubrozdintas veidukas, sužeista dešinioji koja. Tiesa, šie sužalojimai nebuvo mirtini. Motina pareigūnams atkakliai tvirtino, kad vaikas buvęs labai judrus ir neatsargus - nuolat griuvinėdavęs ir susižalodavęs. Kiti namiškiai - Virginijos sugyventinis, motina ir brolis - tuokart nebuvo tokie kategoriški, daugiau tylėjo, tuo tik sustiprindami teisėsaugininkų įtarimus, kad namuose kažkas slepiama. Mirus Mangirdui, trys jo broliukai, apleisti, niežuoti vaikai, tą pačią dieną buvo nugabenti į ligoninę. Vaikai buvo atviresni - nenutylėjo, kad motina Mangirdą nuolat stumdydavo ir žiauriai bausdavo.
Po Mangirdo mirties Virginija Kidoliūtė pasakojo, kad jis nuolat šlapindavosi į kelnes ir į lovą. Tai žinojo ir berniuką keletą kartų matę medikai, tačiau, anot Virginijos, niekas neliepė rimtai sukrusti - esą išaugsiąs. O ir "laisvesnių" pinigų kelionėms bei vaistams atokiame Sangrūdos seniūnijos užkampyje gyvenanti Virginija tikino niekada neturėjusi. Užtat Mangirdą, prisišlapinusį į kelnes, ji bausdavo - pasak pačios, kepšteldavo, suduodavo. Naktį šešiametis buvo guldomas atskirame - galiniame - kambaryje. Čia nepatekdavo nuo virtuvės krosnies sklindanti šiluma, apšildanti vienintelį kambarį, kuriame miegodavo pati Virginija su sugyventiniu ir kiti trys vaikai. Mangirdui skirtas šaltas, apleistas kambarys ir žiemą buvo paliktas išdaužtu, polietileno plėvele "įstiklintu" langu. Kad nesveikas vaikas kasnakt sušlapintų kuo mažiau patalynės, ant lovos geležinių spyruoklių motina patiesdavo dvigubą ploną audinį, o užklodavo mažylį senu paltu. Po įvykio demonstruodama Mangirdo migį korespondentei Virginija bjaurėjosi kambaryje "po vaiko likusiu įsismelkusiu dvoku". Moteris, tuokart sužinojusi, kad sūnelis mirė sušalęs, labai nustebo - esą jis niekada nesiskųsdavęs, kad šalta miegoti.
Iš gimdymo skyriaus - į teismą
Per Mangirdo laidotuves Virginija jau laukėsi penktojo vaiko - gimdyti tikėjosi po dviejų mėnesių. Kadangi mįslingomis Mangirdo mirties aplinkybėmis pradėjo domėtis prokuratūra, įtariant nusikaltus vaiko motiną, nėščios Virginijos tuometine kasdienybe pasirūpino ir Kalvarijos VTAS darbuotojai. Du Kidoliukai - devynerių metų Martynas ir dvejais metais jaunesnis Karolis - buvo laikinai apgyvendinti Sangrūdos vaikų globos namuose. Vienintelis iš V. Kidoliūtės vaikų tėvą turintis Gytis Ravaitis, dvimetis pyplys, įkurdintas Alytaus kūdikių namuose.
Po Mangirdo laidotuvių praėjus bene trims savaitėms, Virginija anksčiau numatyto laiko pagimdė neišnešiotą kūdikį. Medikai tuoj pat nustatė, kad berniukas apsigimęs. Mažylis teišgyveno vieną valandą. Virginija, suteikusi penktam savo sūnui Aurimo vardą, palaidojo kūdikėlį tose pačiose Sangrūdos miestelio kapinaitėse, kur prieš keletą savaičių rymojo prie ką tik supilto Mangirdo kapo.
Nelaimių (o gal likimo bausmių?) krečiama moteris netrukus sulaukė dar vienos žinios - Kalvarijos VTAS darbuotojai kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl jos motinystės teisių apribojimo. Pareigūnai pabijojo netikėtų nelaimių užkluptai moteriai vėl patikėti likusius tris jos vaikus. Teismas įvertino surinktą medžiagą ir nutarė, kad bent vienerius metus Virginijos Kidoliūtės vaikai turi pagyventi atskirai nuo motinos. Moteris įpareigota per tą laiką pagal išgales susitvarkyti namus, sudaryti tinkamesnes sąlygas mažyliams augti kartu su ja. Trakėnų kaimo gyventojų teigimu, pirmiausia būtina iš "Kidolių dvaro" (šeimai, prieš keletą metų po gaisro praradusiai kitame Marijampolės pakraštyje turėtą pastogę, buvo suteikta negyvenama sodyba, anksčiau, matyt, buvusi labai tvarkinga ir turtinga) išvaikyti girtas kompanijas, dėl kurių mažyliai likdavo be motinos dėmesio.
Beje, dėl motinystės teisių V. Kidoliūtė teisme atsidūrė ne pirmą kartą. Kai prieš keletą metų du jos sūnūs - Karolis ir Mangirdas - jau gyveno Alytaus kūdikių namuose, motina jais nė kiek nesidomėjo, nelankė. Tačiau Marijampolės teisme ji sugebėjo įtikinti tuometinį teisėją Gytį Večerską, kad neturi darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos, tad ir vaikučių negali nei lankyti, nei susigrąžinti. Teismas tuokart patikėjo jauna motina ir motinystės teisių neatėmė. Netrukus abu berniukai Virginijai buvo sugrąžinti. Tuo moteris naudojosi: vos tik į jos kiemą įsukdavo VTAS ar Sangrūdos seniūnijos darbuotojai, panūdę pasidomėti nuo mažens motinos neaugintais, Alytuje išpuoselėtais vaikais, Virginija šiurkščiai bodėdavosi jų vizitais, primindavo, kad teismas jai patikėjo vaikus, tad esą "nėra ko čia važinėti". Užtat dabar pakalbama, kad Kidoliukai šiandien nebūtų kaip daiktai dėliojami iš vienos pastogės į kitą, jeigu teismas tuomet būtų priėmęs kitokį sprendimą.
Vėl tikisi palankaus teismo sprendimo
Mangirdo Kidoliaus mirties aplinkybes baigusi tirti jauna Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Šeperytė neslėpė, kad bendrauti su priešiškai visų atžvilgiu nusiteikusia Virginija Kidoliūte iš pradžių ir jai buvo nelengva. Kaltinama moteris nesijautė kalta - esą savo gyvenimą klostanti taip, kaip jai išeina. Prokurorei pavyko išsiaiškinti, kad Virginija nuolat keldavo ranką prieš savo sūnų Mangirdą. Kartu gyvenantys senutė Virginijos motina ir neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs brolis Sigitas neslėpė, kad Mangirdas savo motinos buvo nuolat daužomas diržu, virve - viskuo, kas įniršusiai moteriai pakliūdavo po ranka. Priežastis vienintelė: šlapinasi kur papuola. Šie namiškiai tikino bardavę Virginiją, buvusią itin žiaurią Mangirdo atžvilgiu, tačiau agresyvumo nestokojanti moteris darė savo. Sigitas, negalėdamas nei matyti egzekucijas, nei sūnėnui padėti, neretai ir visai pasišalindavo nuo siautėjančios sesers.
Teismo medicinos specialistai patvirtino, kad Mangirdas buvo nusilpęs vaikas - sutrikusi sveikata, prasta mityba. (Šis Virginijos vaikas gimė ne ligoninėje, o netvarkingoje pašiūrėje, kur jį, paguldytą ant taburetės, atvėsusį, leisgyvį, aptiko iškviesti greitosios pagalbos medikai. Nors gimdyvė tikino nespėjusi pasiekti ligoninės, tačiau tuo metu buvo manoma, jog Virginija, dėl nėštumo visai nesikreipusi į Moterų konsultaciją, naujagimio nelaukė ir, ko gero, nemanė auginti.) Paliegęs berniukas, teismo medicinos ekspertų nuomone, jau buvo pasmerktas greitai mirti - jei ne tą naktį, tai bet kurią kitą. Įvykį tyrusi prokurorė susidarė įspūdį, kad motinos nemylimas, atstumtas, ujamas buvo tik Mangirdas - kitų savo vaikų V. Kidoliūtė neskriaudė. Virginija neprisipažino žiauriai sumušusi ir apdeginusi sūnų jo mirties išvakarėse. Jos teigimu, Mangirdas susižalojęs kritinėdamas, o sėdynę nudegęs ant itin karštos krosnies, kur galėdavęs sėdėti po keliolika minučių, kai kiti šeimos nariai vengdavę net prisiliesti.
Teismo psichiatrų tirta V. Kidoliūtė pripažinta psichiškai sveika. Anot prokurorės V. Šeperytės, ji supranta, kad po teismo gali atsidurti už grotų, tačiau tikisi palankesnio jai nuosprendžio. Moteris retkarčiais aplanko Sangrūdos vaikų globos namuose apgyvendintus du savo pirmagimius, nuneša jiems saldainių, duoda kišenpinigių. Ji visus tikina po metų, kuriuos nustatė teismas, susigrąžinsianti visus tris savo berniukus. Kaip sakė Sangrūdoje Kidoliukus prižiūrintys pedagogai, jeigu Virginija savo vaikų siekia iš meilės, o ne dėl to, kad kartu su jais prarado ir pagrindinį savo pragyvenimo šaltinį - pašalpas, reikia tikėti, kad Martyno, Karolio ir Gyčio ateitis bus šviesesnė negu dviejų jų broliukų.
