Jau kuris laikas skamba pavojaus varpai, perspėdami apie artėjantį interneto badmetį: po poros metų turėtų pasibaigti visi laisvi IP adresai. Jų naudojimą skatina ne tik didėjantis internautų skaičius, bet ir naujieji 3G telefonai bei kiti prie interneto jungiami įrenginiai. Ar spės visus išgelbėti nuo bado “IPv6”?
Situacija su senkančiais dabar naudojamos IP adresų sistemos (IPv4) resursais daug kuo primena vadinamosios “Dutūkstantųjų datos klaidos” (Y2K) laukimo atmosferą. Pamenate? Turėjo išsijungti atominės elektrinės, sugesti elektros ir vandentiekio tinklai, nebekilti lėktuvai, o gal net startuoti viena kita išprotėjusi branduolinė raketa. “CNet” cituojami IT analitikai, kurių manymu, interneto badmetis prasidės jau artimiausiais metais, apokaliptiniais reiškiniais, tiesa, negąsdina, bet perspėja, kad “IPv4” pakeitimo naujos kartos IP problema tokia pat neišvengiama, kaip ir Y2K.
Pasak IP technologijų ir plačiajuosčio interneto naudojimo srityje besispecializuojančios rinkos tyrimų kompanijos IDC (www.idc.com) specialistės Renee Gamble, Azijoje, kuri iš kitų pasaulio regionų išsiskiria ne tik didžiausiu gyventojų, bet ir potencialių interneto vartotojų skaičiumi, laisvų adresų pakaks tik keleriems artimiausiems metams. Pagal prieš 20 metų patvirtintą “IPv4” adresų skirstymo schemą Azijai buvo numatyta skirti jų mažiau nei kitiems pasaulio regionams. Antai Kinija, kurioje gyvena apie 1,3 milijardo žmonių, jau turi 17 mln. interneto vartotojų ir tik 22 mln. jai skirtų IP adresų. Prognozuojama, kad iki 2007 m. internautų šioje šalyje bus jau 62,5 mln. Netrukus IP adresai turėtų pasibaigti Japonijoje ir Korėjoje, o sparčiai plintantys pastovius IP adresus naudojantys 3G telefonai interneto badmetį gali dar labiau priartinti. Palyginti su Azija, Europos ir Šiaurės Amerikos padėtis yra geresnė - antai amerikiečiams, pasak R. Gamble, priklauso 70 proc. visų dabartinės kartos IP adresų, kurių iš viso yra apie 4 mlrd. Vien tik Stenfordo universitetas jų turi daugiau nei visa Kinija! Kinija, Pietų Korėja ir Japonija baiminasi, kad sparčiai senkantys joms skirtų IP adresų ištekliai po poros metų gali pasibaigti ir šalys susidurs su sunkiais ekonominiais padariniais. Tad jos vienija pastangas kuo skubiau diegti naujos kartos IP technologiją, vadinamą šeštąja IP versija (“IPv6”) - čia naudojami nebe 32 kaip dabar, bet 128 bitų adresai, kurių ištekliai yra praktiškai neriboti. Kinija ir Japonija gausiai investuoja milijonus į “IPv6” tinklų plėtrą. Pernai abiejų šalių vyriausybės jų standartizavimui ir bandymui bei programinės įrangos plėtotei skyrė 32 mln. dolerių. Dar šiais metais Kinijoje turėtų pradėti veikti pirmasis šalyje ir, ko gero, visame pasaulyje “Hitachi” interneto tinklas, kurio vartotojams bus teikiami tik “IPv6” adresai. Jis bus pagrįstas “Hitachi” gamybos su “IPv6” suderinama įranga - tai ženklas, rodantis, kad Azijos tinklo įrangos gamintojai rado perspektyvią rinkos nišą. “Cisco”, “Nokia”, “Nortel” ir kiti “ne azijietiški” gamintojai su “IPv6” suderinamus produktus siūlo jau keleri metai, nes perėjimas nuo senosios prie naujosios IP technologijos nebus staigus, ir pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti lygiagretų abiejų naudojimą. Paradoksalu, bet IP adresų bado grėsmės genamos Azijos šalių vyriausybės, skubinančios “IPv6” tinklų statybas, gali gerokai išsiveržti į priekį ir palikti toli už nugaros JAV bei kitas Vakarų šalis, kurios, pasak R. Gamble, negali skųstis dabartinių adresų trūkumu. Tačiau ir čia ruošiamasi tam, ko išvengti neįmanoma: pirmasis komercinis “IPv6” tinklas Europoje “Telia/Skanova” pradėjo veikti dar prieš 2 metus, jo gigabitiniai maršrutizatoriai visu pajėgumu gali dirbti ir su “IPv4”, ir su “IPv6” srautais. Nemažai kitų didelių Europos IPT šią vasarą turėtų užbaigti pirminius “IPv6” technologijos bandymus ir bus pasiruošę ją įdiegti. Nors būtinybės tai daryti dar nėra, niekas nenori būti mažiau pasirengęs už konkurentus.
Tačiau oficialūs IP išteklių tvarkytojai tvirtina, kad visos kalbos apie interneto adresų badą yra gerokai perdėtos. Už adresų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims suteikimą ir paskirstymą atsakingos organizacijos APNIC (Asia Pacific Network Information Cente) generalinis direktorius Paulas Wilsonas pranešimus apie katastrofinį IP adresų trūkumą Azijoje vadina dezinformacija: pasak jo, praeis dar dešimt ar net dvidešimt metų, kol jie iš tiesų taps deficitiniai. Kaip ir analitikai, jis remiasi skaičiais: pasak Wilsono, kasmet pasaulyje sunaudojama po 5 vadinamuosius “/8” IP adresų blokus. Kiekviename bloke yra po 16 mln. IP adresų. Dabartinėje “IPv4” sistemoje dar yra likę 100 nepanaudotų blokų - pakankamai 20 metų. Jei smarkiai paplistų 3G telefonai, išteklių galėtų sumažėti iki galbūt 10 metų - bet jokiu būdu ne iki dviejų, kaip pranašauja kai kurie analitikai ir tinklų operatoriai. APNIC vadovas teigia girdįs kalbas apie Azijai gresiantį IP adresų badą jau bent 5 metus, kai tik pradėjo eiti savo pareigas. Pasak jo, tokius gandus galėjo skatinti anksčiau naudota IP išteklių skirstymo praktika, kai Azijos regionui, atsižvelgiant į paklausą, jų būdavo rezervuojama palyginti mažiau. Tačiau dabar kiekvienas IPT ar atskira organizacija, prašanti naujų IP adresų, juos gauna nepriklausomai nuo to, kokioje pasaulio dalyje ji būtų, ir visiems taikomos vienodos taisyklės. Nors senųjų adresų ištekliai senka, tačiau, anot APNIC generalinio direktoriaus, kalbėti apie kažkokiam vienam pasaulio regionui gresiantį interneto adresų badą nėra jokio pagrindo.
