Buvę Lukiškių kalėjimo pareigūnai 46 metų pulkininkas Sviatoslavas Bojarinas bei jo vienmetė majorė Gražina Damkauskienė Vilniaus apygardos teismo nuteisti kalėti po šešerius metus.
Pernykštį balandį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai šiuodu asmenis sulaikė iškart, kai jie iš Liucijos Škurenko ir jos sūnaus Arvydo Petinio paėmė dalį kyšio. G. Damkauskienė bei S. Bojarinas nuo 1999-ųjų per tris kartus iš šių asmenų paėmė 50 000 litų. Pareigūnai L. Škurenko žadėjo padėti išvengti bausmės - moteris tuo metu jau buvo pirmosios instancijos teismo nuteista devynerius metus kalėti.
Lukiškių kalėjimo pareigūnai į bėdą patekusiai moteriai įžūliai melavo, esą visomis išgalėmis stengiasi ją išsukti nuo kalėjimo. L. Škurenko ir jos sūnus buvo kaltinami sunkiu nusikaltimu - nužudymo organizavimu, tad bijoti dėl savo ateities turėjo pagrindo. Bet netrukus Apeliacinis Teismas Liuciją Škurenko išteisino. Kad moteris nekalta, vėliau nusprendė ir Aukščiausiasis Teismas. Tačiau visa tai įvyko be jokio kalėjimo pareigūnų įsikišimo, apsimetėliai geradariai net nežinojo, kokia teisėjų kolegijos sudėtis nagrinėjo L. Škurenko ir jos sūnaus bylą. Tuo tarpu G. Damkauskienė ir S. Bojarinas moters išteisinimą pavadino savo nuopelnu ir nesiliovė reikalauti pinigų. Supratusi, kad yra apgaudinėjama, moteris kreipėsi į STT.
Kai L. Škurenko sūnus perdavė dalį pinigų, STT agentai griebė pareigūnus. Tiedu mėgino sprukti automobiliu, tačiau netrukus S. Bojariną sulaikė požeminiame garaže, o G. Damkauskienę - namuose. Pas įtariamuosius tąsyk rasti pinigai, o G. Damkauskienės namuose - ir 16 litrų spirito.
Praėjusią savaitę teisme skelbiant nuosprendį G. Damkauskienė atrodė labai susikrimtusi ir tyli. S. Bojarinas taip pat stovėjo nuleidęs galvą. Juodu nuteisti kalėti Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, kur bausmes atlieka tiktai pareigūnai. Kol įsiteisės nuosprendis, kurį dar galima apskųsti, ekspareigūnai palikti laisvėje.
Iškart po teismo Gražiną Damkauskienę apėmė neviltis. Ilgus metus kalėjime išdirbusi pareigūnė negalėjo net įsivaizduoti, jog netrukus pati gali atsidurti už grotų. Kažkam iš artimųjų ji lyg ir prasitarė, jog verčiau jau mirs, negu sėdės nelaisvėje. Išeiti iš gyvenimo ponia Gražina, matyt, pasiryžo rimtai: praėjus parai po nuosprendžio paskelbimo (penktadienio rytą) komos būsenos G. Damkauskienė greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabenta į Lazdynuose esančios Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimaciją.
Iš to, jog moteris žudėsi (kaip manoma, išgėrusi didelį kiekį medikamentų), šiek tiek pavėluotai imtos daryti paslaptys. Apie šį nutikimą paskelbus per televiziją, ligoninės medikus užgriuvo prokuratūros pareigūnai - griežtai uždrausta ką nors skelbti apie šios ligonės sveikatą ar apsinuodijimo aplinkybes. "Akistatos" žurnalistė užvakar, nepastebėta medikų, G. Damkauskienę aplankė Ūmių apsinuodijimų skyriaus palatoje. Visai neblogai atrodančią ligonę radome lovoje, ji luposi apelsiną ir, pasveikinta neprašytos viešnios, nusišypsojo. Tačiau išgirdusi, jog norime interviu, pareiškė, kad "su spauda tikrai nesikalbės". Vis dėlto moteris, paklausta apie savijautą, atsakė:
- Dabar jaučiuosi neblogai. Šiandien gydytojai jau prižadėjo išleisti namo.
Kai žurnalistė (beje, visai nuoširdžiai) palinkėjo moteriai ateityje daugiau tokių klaidų nekartoti, nes ji reikalinga savo artimiesiems, ponia Gražina padėkojo ir leido suprasti, kad pokalbio daugiau tęsti neketina.
