Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Penkiolikmetė Lazdijų rajono gyventoja Jūratė (vardas pakeistas) jau nebetiki, kad graži Joninių naktis gali atnešti laimę. Stebuklingo paparčio žiedo ieškojimas mergaitei virto tikru košmaru, o patirti išgyvenimai persekios ją visą gyvenimą.
Motinos širdis jautė nelaimę
Jūratė - trečias vaikas iš keturių. Nuo mažens ji pasižymėjo kaip ramaus, lėto būdo vaikas. Jei atsidurdavo svetimoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių, užsisklęsdavo savyje. Tačiau mergaitei patiko šventės, koncertai, kuriais, deja, kaimo gyventojai buvo lepinami gana retai. Tad nenuostabu, jog sužinojusi, kad kaimyniniame kaime, nutolusiame net už 8 kilometrų, organizuojama Joninių šventė, Jūratė nusprendė ten apsilankyti ir pirmą kartą savo gyvenime dalyvauti šokiuose. Tai buvo pernykštę vasarą, birželio 24-ąją, kuomet Jūratei buvo tik 14 metų. Į šventę ji išsirengė kartu su vyriausiuoju, jau pilnamečiu, broliu ir jo draugais. Prieš išleisdama dukrą, motina ilgai dvejojo, tarėsi su vyru. Širdis jautė neaiškų nerimą, tačiau moteris save ramino, jog dukra išeina ne viena, jog kraštas tylus, ramus, negirdėti kalbų apie kokius nors užpuolimus, muštynes...
Brutali prievarta
Joninių šventė vyko lauke, tačiau pradėjus lyti jos dalyviai susirinko į kultūros namų salę. Prasidėjo šokiai. Artėjo vidurnaktis, kai Jūratę ėmė kalbinti ir kviesti šokti nepažįstamas vaikinas. Jis mergaitei nepatiko, todėl šokti su juo atsisakė. Tačiau beveik dvigubai vyresnis vyriškis išsitempė Jūratę iš salės į lauką. Ji visaip bandė ištrūkti, pabėgti, tačiau vyriškis buvo stipresnis. Vienu momentu mergaitė vis dėlto išsilaisvino ir puolė bėgti. Deja, tamsoje nepamatė nedidelio griovelio, suklupo ir pargriuvo. Vyriškis tuoj pat užvirto savo auką. Persigandusi Jūratė netoliese išgirdo žmonių balsus, ėmė šauktis pagalbos ir tuoj pat ant kaklo pajuto geležines rankas bei reikalavimą nutilti. Prievartautojas spaudė mergaitei kaklą taip stipriai, kad šiai aptemo sąmonė, ėmė trūkti oro. Ji buvo visiškai palaužta ir sugniuždyta - atsigavusi vykdė tai, kas buvo liepiama... Patenkinęs savo laukinę aistrą įvairiais būdais, trečiąjį dešimtmetį bebaigiąs vyras, kaip vėliau paaiškės, Arvydas Vaitulionis, tuoj pat susirietęs ėmė snausti. Tą vakarą jis buvo gerokai pasivaišinęs alkoholiu... Išniekinta, pažeminta ir sumušta, klupdama ir vis atsisukdama atgal Jūratė bėgo į kelią.
Apie ištikusią didžiulę bėdą Jūratė pasiskundė prie kaimo parduotuvės sutiktai nepažįstamai moteriai. Sutrikusios, apsiverkusios, išsigandusios, purvinos mergaitės skundas jokių abejonių nekėlė, todėl moteris skubiai apie tai papasakojo savo vyrui. Susirinko ir daugiau žmonių, iškvietė apylinkės įgaliotinį ir kartu su nukentėjėle nuskubėjo įvykio vieton. Prievartautojas buvo rastas ten pat, kur negailestingai nuskriaudė keturiolikmetę. Jis kuo ramiausiai miegojo...
Fizinė ir moralinė trauma
Apie tai, kas atsitiko ir ką teko išgyventi siaubingą Joninių naktį, motina savo dukros neklausinėjo - nenorėjo gilinti žaizdos, aitrinti patirtų išgyvenimų. Motinai užteko pasiklausyti parodymų, kuriuos Jūratė davė prokurorei. Moteris sakė, jog jai dar ilgai kėlė siaubą visą savaitę po įvykio ant dukros kaklo išsilaikiusios didžiulės smaugimo žymės, kraujosruvos akių obuoliuose, veide. Kaip vėliau paaiškėjo, tetrūko tik kelių akimirkų, ir mergaitė galėjo būti pasmaugta. Be to, nukentėjusiajai teko gydytis lūžusį dešinįjį raktikaulį. Stengdamiesi padėti kuo greičiau sugrįžti į normalų kasdieninį gyvenimą, namiškiai vengė kalbėti šia tema girdint Jūratei, nieko jos neklausinėjo ir neprašė paaiškinti. Priešingai - stengėsi nuteikti linksmai, daug juokaudavo, nepalikdavo jos vienos. Galbūt vien namiškių pastangų dėka mergaitei neprireikė psichologų pagalbos.
Jūratės mama guodėsi, jog kaime dukrai teko išgirsti ne tik užuojautą - ją negailestingai plakė ir pikti liežuviai. Tačiau laikui bėgant viskas nurimo. Kėlė nerimą ir artėjantis teismas.
- Galiu tik pasidžiaugti, jog Kauno apygardos teismo teisėjas J. Kiškis elgėsi labai korektiškai, pateikė klausimus taip, kad į juos mano dukrai būtų lengva atsakyti, - džiaugėsi nukentėjusios mergaitės mama. - Teisėjas puikiai suvokė, jog dukra patyrė skaudų emocinį išgyvenimą, ir nesistengė jo per daug aitrinti... Vis dėlto Jūratė jautėsi sugniuždyta, palaužta, net bijojo pakelti akis savo skriaudėjo pusėn.
Padarytos žalos neatsvers jokia bausmė
Teisiamųjų suole atsidūręs Arvydas Vaitulionis kategoriškai neigė savo kaltę ir tikino, jog Jūratės nemušė, nesmaugė ir nežagino. Žodžiu, nukentėjusiosios nepalietė net pirštu, jos išvis nematė. Tačiau ekspertų išvados, liudytojų parodymai bylojo ką kita. Skirdamas nuosprendį teismas atsižvelgė į tai, jog A. Vaitulionis buvo teistas jau 5 kartus, niekur nedirbo. Už nepilnametės išžaginimą, sukėlusį itin sunkias pasekmes, jis nuteistas kalėti 10 metų.
- Žiūrint į teisiamųjų suole sėdintį dukters prievartautoją, manyje grūmėsi pyktis ir gailestis, - paklausta, ar pelnytos bausmės sulaukė A. Vaitulionis, prisipažino Jūratės motina. - Norėjosi keršto, tačiau jį gožė gailestis. Esu tikinti, todėl manau, kad Dievas atlygins už tai, ką jis padarė.
Mergaitės mama sakė, jog ji gali pateisinti vagį, kai šis nusikalsta neturėdamas ką įsidėti burnon, tačiau niekada neatleis žmogžudžiui ir prievartautojui. Žudikas atima gyvybę, o prievartautojas suluošina žmogaus sielą visam gyvenimui. Ir jokia bausmė niekada neatsvers padarytos žalos...
