Visų pirma ačiū už tai, kad išspausdinote pirmąjį mano blogo įrašą. Tai įkvėpė mane tęsti rašymą ir sukurti antrąjį postą šįsyk jau apie mėgstamiausią visų laikų žaidimą, kuris iš manęs iš viso atėmė gerus pusę metų. Tai – serija „Jagged Alliance“.
Pirmą kartą šį žaidimą išbandžiau kokiais 1997-aisiais metais. Jis taip patiko, kad mano pažymiai mokykloje gimdytojams ėmė kelti didelį nerimą. Kiekvieną popietę po pamokų mano geriausiais draugais tapdavo Ivan Dolvich, Scully, Fidelis ir legendinis samdomas karys Mike.
Nežinantiems pasakysiu, kad „Jagged Alliance“ yra taktinė strategija, kurioje valdote samdinių būrį. Jis vykdo misijas tropikų saloje, kurią užgrobęs mafijos kartelis. Jį ir reikia sunaikinti bei išardyti.
Žaidimas patraukė taktinių galimybių gausa – jame išties svarbiausia ne greita reakcija, o strategija – tinkamas karių išdėstymas, visų galimybių numatymas, įsiveržimo vietos nustatymas ir kt.
Vėliau debiutavusi antroji žaidimo dalis pasiūlė dar ir įspūdingą grafiką, kuri neleido atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ištisus mėnesius. Kūrėjai tiesiog tobulai parinko žaidimo formulę suderindami strategijos bei RPG elementus. Prie kiekvieno komandos nario prisirišdavau kaip prie geriausio draugo, puikiai išmaniau jų galimybes ir karius naudojau pagal paskirtį kovodamas už laisvę ir žudydamas už didelius pinigus.
Šiuo metu nekantriai laukiu ir trečios dalies, ją kuria Rusijos bendrovė „Akella“, o nebe „Sit Tech“. Ar tai gerai, ar blogai, pamatysime, kai žaidimas išeis, tačiau kol kas kada tai įvyks neaišku.
„Jagged Alliance 3” bus trimatis, tai akivaizdžiai matosi pirmajame treileryje. Tačiau manęs grafika pernelyg nesužavėjo – per daug kampuotumo, mažai spalvų, veikėjai atrodo ne kaip gyvi žmonės, o kaip robotai. Tiesą sakant, per daug iš šios bendrovės nesitikiu, svarbiausia, kad ji išsaugotų legendinę žaidimo atmosferą, kurios per daugiau nei penkerius metus žiauriai išsiilgau!
