Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kauno Draugystės gatvės 3 A daugiabučio gyventojai išsigandę: šeštadienio vakarą šio namo laiptinėje šūviu į galvą iš pistoleto mirtinai sužalotas pirmojo aukšto bute gyvenęs Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto ketvirtojo kurso studentas Arnas Teišerskis. Rugsėjo 3 dieną jam būtų suėję 22-eji...
Bandė įsibrauti į verslininkų butą
Apie 9 valandą vakaro namo komendantė atkreipė dėmesį į pirmojo aukšto fojė, prie laiškų dėžutės, stoviniavusius du nepažįstamus vyriškius. Kadangi šio namo gyventojai ėmęsi visų įmanomų priemonių, kad apsisaugotų nuo vagių ir plėšikų - visąlaik laikomos užrakintos į laiptines vedančios durys, nakčiai ne bet kokia - vagonų rakinimo spyna ! - užsklendžiama laiptinė, tad svetimų žmonių pasirodymas name moteriškei sukėlė šiokį tokį įtarimą. Juolab kad jie suko į šalį veidus, nervingai spjaudėsi. Pamačiusi tokius tipus, komendantė net nedrįso jų pareikalauti tvarkingai prižiūrimame name laikytis švaros. Kad moteris būtų nujautusi, kokia tragedija greitai atsitiks!
Pasirodo, tie du vyrai, pirminiais duomenimis, pro 8 aukšte paliktas atdaras laiptinės duris nukako į viršutinįjį, tryliktąjį aukštą ir metalo kirpimo žirklėmis nukirpo šoninio lango grotas. Pro šį langą kaip tik įmanoma patekti į 12-13 aukšte (butas per du aukštus) gyvenančių verslininkų Balčikonių butą. Tomis dienomis verslininkų šeima su dviem paaugliais vaikais buvo išvykusi poilsiauti. Gretimuose butuose taip pat tuo metu nebuvo žmonių.
Į Balčikonių butą plėšikai taip ir neįsibrovė - tesugebėjo įskelti šio buto kambario langą ir suveikė apsaugos signalizacija. Neturėdami kur dingti, banditai tuo pačiu keliu (manoma, kad per aštuntajame aukšte paliktas atdaras laiptinės duris) nusileido žemyn, pateko į liftą ir, pasiekę pirmąjį aukštą, manė paspruksiantys lauk. Tačiau uoli namo valytoja Teklė Anuskienė jau buvo užrakinusi iš vidaus namo laiptinės duris (visų butų gyventojai turi raktus, tad vėliau grįžusieji lengvai patenka vidun). Plėšikai nusprendė bandyti iššokti pro bet kurio pirmajame aukšte esančio buto langą. Paskambino į visus butus - arba nieko nėra, arba neįsileidžia. O štai trečiajame bute buvusi Bronė Krasnickienė, nieko blogo neįtarusi, atvėrė buto duris. Vos moteris išvydo į butą įžūliai besibraunančius du tipus, namuose esantiems dukrai Romualdai bei šios sūnums Arnui (21 m.) ir Arūnui (20 m.) šūktelėjo saugotis banditų, o pati įpuolė į liftą ir pakilo pas kaimynus kviesti policiją. Tomis akimirkomis prie pirmojo aukšto buto durų kaip tik ir įvyko nepataisoma tragedija: išgirdęs močiutės šauksmą, iš kambario atlėkė 197 centimetrų ūgio, apie 100 kilogramų sveriantis anūkas Arnas ir vienas abu įsibrovėlius išstūmė lauk. Tada laiptinėje ir nuaidėjo mirtinas šūvis...
Paspruko pro langą
Nušovę Arną, abu banditai supuolė atgal į tą patį butą. Pirmasis, aukšto ūgio, vilkėjęs ruda striuke, būtent tas, kuris Arną ką tik nušovė, ėmė šokinėti iš kampo į kampą, nežinodamas, koks šio buto išplanavimas. Antrasis, slėpęsis pirmajam už nugaros, gerokai liesesnis ir mažesnis, apsirengęs pilkai, beje, mūvėjęs pirštinėmis, staigiai įbėgo į Arno motinos kambarį ir, atidaręs langą, liuoktelėjo į po pirmojo aukšto buto langais esantį gėlių darželį. Viduje dar likęs stambuolis įšoko į svetainę - grotos, į Arno kambarį - įstiklintas balkonas. Tada pastebėjo trečias duris - pastūmęs į šalį Arno brolį Arūną, atplėšė buvusį uždarytą langą, iššoko ir nubėgo. Apsaugos policijos ekipažas tuo metu jau buvo prie namo laiptinės durų, tačiau jos, kaip minėta, buvo užrakintos, todėl negalėjo patekti vidun. Niekam ir į galvą neatėjo, kad plėšikai bandys pasprukti per pirmojo aukšto buto langus.
Reikėjo gintis
Bronė Krasnickienė, banditų nušauto Arno močiutė, kalbėdamasi su korespondente, negalėjo sulaikyti ašarų. Nereikėjo, girdi, atidaryti durų, dabar anūkas būtų gyvas ir sveikas. Moteris labai išgyvena ir dėl to, kad, plėšikams įsiveržus, niekas iš namuose buvusių keturių suaugusių žmonių nestvėrė prie durų stovėjusių dviejų kastuvų ir nešėrė jais banditams per galvas.
- Jei ir būčiau užmušusi - atsėdėčiau kalėjime, - šluostėsi ašaras Bronė Krasnickienė. - Užtat vaikas būtų buvęs išsaugotas...
Arno namiškiai nesuvokia ir to, kaip, visada buvusi arši ir pikta, į butą įsiveržus banditams, sutriko bokserio ir vilkės miršūnė kalė Desė. Ji esą tik lojo ir šokinėjo aplink banditus, kurie koridoriuje grūmėsi su Arnu.
Nukentėjusios šeimos nuomone, Arną banditai galėjo nušauti dėl to, kad jis kažkurį iš plėšikų, greičiausiai tą antrąjį, vis besistengusį stovėti pirmajam už nugaros, atpažino. Mat šis vaikinas puikiai žinojo namo išplanavimą, galbūt užeidavo į šį namą pas pažįstamus, mat, kaip minėta, aštuntojo aukšto laiptinės durys buvo paliktos neužrakintos. Faktas ir tai, kad plėšikai turėjo tikslios informacijos apie tai, jog verslininkų Balčikonių ir beveik visų jų aukšto kaimynų tomis dienomis nebuvo namuose.
Laimės kūdikiui nepasisekė
Dėl netikėtos Arno Teišerskio mirties be galo išgyvena ne tik namiškiai, artimieji, bet ir visi namo gyventojai. Pasak jų, vaikinas buvo labai protingas, mandagus, puikios išvaizdos, "nuaugęs kaip ąžuolas". Liepos 31 dieną Arnas baigė praktiką Europos komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kur pasižymėjo kaip aktyvus, stropus, iniciatyvus, pareigingas būsimasis valstybės tarnautojas. Skyriaus vedėja D. Valsiūnaitė apie šį studentą, būsimąjį viešojo administravimo specialistą, parašė puikią charakteristiką būsimiesiems darbdaviams.
- Manėme, kad Arnas gimęs po laiminga žvaigžde, - graudžiai kalbėjo vyriausiojo anūko netekusi močiutė. - Jam viskas taip puikiai sekėsi, lengvai įveikdavo visus sunkumus, viską greitai perprasdavo ir dar jaunesniam broliui Arūnui padėdavo, jei šis, būsimasis programuotojas, ko nors nesuprasdavo.
Pasak B. Krasnickienės, dar vidurinėje mokykloje besimokydamas Arnas važiavo į Vilnių padirbėti statybose. Keturi draugai susėdo į vieną automobilį. Būtų išsitekęs ir Arnas, bet jis nusprendė važiuoti su kitais. Tas pirmasis automobilis pakeliui patyrė avariją, per kurią vienas vaikinas žuvo, kiti buvo sunkiai sužaloti. Dar po kelerių metų Arnas dirbo statybose Kaune ir taip pat tik atsitiktinumo dėka išvengė nelaimės. Bendradarbis pasirinko leistis lynu, o Arnui liko kiti darbai. Lynas trūko, draugas sunkiai susižalojo.
- Manėme, kad Arnui Dievas padeda, - verkdama guodėsi B. Krasnickienė. - O štai kokia netikėta užklupo žūtis...
Namo laiptinėje, kur įvyko tragedija, pastatyta gėlių puokštė, dega žvakės. Gyventojai vienas paskui kitą eina prie šio Arno atminties pagerbimui skirto kampelio ir meldžia, kad policija kuo greičiau sulaikytų niekuo dėto, taip nekaltai nukentėjusio vaikino žudikus.
Pėdsakai toli nenuvedė
Nors į įvykio vietą bemat atvyko kinologai su tarnybiniais šunimis, dresuoti gyvūnai nurodė, kad vienas plėšikas nubėgo į Chemijos prospektą, o antras - į automobilių saugojimo aikštelę, esančią prie "Maxima" prekybos centro Pramonės prospekte. Toliau pėdsakų neliko. Policija jau išsivežė "Maximos" apsaugos darbuotojų pateiktas vaizdo kasetes, kurias peržiūrėjus tikimasi atpažinti į aikštelę atbėgusį ir, kaip manoma, į automobilį sėdusį ir nuvažiavusį plėšiką. Tarp kelių kitų versijų tiriama ir ta, ar šio nusikaltimo negalėjo įvykdyti pareigūnų jau seniai ieškomi ginkluoti plėšikai, psichikos ligoniai R. Zamolskas bei V. Savickis. Iki pirmadienio popietės įtariamieji dar nebuvo sulaikyti.
