Kaimo romansas
Išėjai tu, brangioji, iš sodžiaus,
Pasigviešus lengvų pinigų...
Be tavęs dabar naktys nuobodžios -
Mūsų kaime neliko mergų.
Kas papuoš tavo gimtą seklyčią,
Sekmines kas atšoks prie beržų?..
Mano meilę nusinešei tyčia,
Mylimoji, labai negražu!
Gros armonika vakarą tylų,
Tik tavęs, mylimoji, nebus -
Nusitrenkus už tūkstančio mylių,
Tu mylėsi kažkur arabus.
Paklausyki - sesutė dainuoja
Savo vaikišku dar balseliu,
O motušė sena aimanuoja,
Kad jaunėlė eis tavo keliu!
Tu ir čia juk turėjai gerbėjų,
Išgulėjai čia pievas žalias...
Ką pjovėjui daryt be grėbėjos?
Na, nebent tik mylėti našles!
Be tavęs mes kaip nors išsiversim
Su burokais ir bulvėm kartu,
Bet ar tu, mylimoji, ištversi
Be gražių Nemunėlio krantų?
Gros armonika vakarą ramų,
Po truputį ji linksmins dar mus...
Oi, sunku bus, mergaite bename,
Tau sugrįžt į gimtuosius namus!
