Šešioliktame amžiuje, Rusiją valdant Ivanui Rūsčiajam, Lietuvoje prisiglaudė kunigaikštis Andrejus Kurbskis. Tolimas KGB pirmtakas Maliuta Skuratovas (caro Ivano spec. tarnybų ir apsaugos vadas) labai bandė jį iš čia iškrapštyti. Andrejus Kurbskis rašė carui laiškus.
Caras irgi epistoliarinio meno neniekino. Laiškai iki šiol visai linksmai paskaitomi. Šit pavyzdžiui: „Nejaugi, anot tavęs, šviesa ir saldumas yra, kai vergai viešpatauja? Argi tamsa ir kartėlis, kai Dievo duotas valdovas valdo, kaip tau anksčiau rašiau? Tu savo melagingame rašte, įvairiai žodžius kraipydamas, vis tą patį rašei, girdamas tokią tvarką, kai vergai viešpatauja ponų nežiūrėdami“.
Iš esmės tradicinė diskusija apie demokratiją ir įvairių valdymo formų privalumus, tvarkingai paramstyta teologiniais argumentais ir sodriais prakeiksmais. Arba jeigu kas nori - debatai apie elito ir neelito santykius.
Prieš keletą metų, vos atėjus į valdžią prezidentui Vladimirui Vladimirovičiui, viename iš rusiškojo interneto analitinių tinklapių, kurių ten apstu, teko regėti informaciją apie tai, kad parengta speciali patriotinės propagandos programa. Buvo įvardyti ir skaičiai. Pinigų, skirtų programai įgyvendinti, suma buvo su septyniais aštuoniais nuliais. Sutartinių vienetų, tai yra žaliųjų. Po kiek laiko pradėjo matytis, kad programa veikia. Buvo pradėti gaminti nauji serialai, naujos kovinių knygų serijos, į televizijos ekranus vėl išlindo propagandinės vertės niekaip neprarandantys aleksandrai neviškiai ar majorai isajevai-štirlicai. Naujausi žingsniai - visą parą veikiantis muzikinis Baltijos kanalas, kur prokarčiui šmėkšteli labai įdomūs klipai.
Dabar mes juokingai bandome sugalvoti, kaip kariauti su rusų kultūros invazija. Sakau juokingai, nes pliurpiame, pliurpiame, pliurpiame. Na ne, kartais dar padūsaujame ir pavirkaujame. O Rusijoje gerokai mažiau pliurpiama (nors tai ir keista). Nė kiek nedūsaujama ir nevirkaujama - ten investuojama į informacijos generavimą, formatavimą ir sklaidą. Labai daug didelių pinigų. Pagaliau - naujai sukurtos propagandinės valdybos prie Rusijos Federacijos prezidento vadovu tapo internetinės informacinės agentūros „Regnum“ vadovas Modestas Kolerovas. O tai reiškia, kad veiksmai, nukreipti prieš visokių spalvų revoliucijų dauginimąsi, bus rimčiau koordinuojami ir geriau palaikomi solidžiais finansiniais argumentais. Jokia naujiena - vyksta karas dėl žmonių protų. Lietuva tame kare yra vienas nedidelis apkasas. Strategiškai svarbus, bet kol kas beveik visiškai apleistas. Jeigu užeina kartais koks kovotojas iš sąjungininkų parūkyti - tai tiek tos ir naudos.
Galbūt mes tikrai norime likti virkautojais ir kiauksėtojais propagandinių karų paraštėse. Bet gal būtų geriau turėti bent kiek aktyviau valstybinę, pakankamai aiškią ir - svarbiausia - aktyvią poziciją.
Paminėjome šešioliktojo amžiaus propagandinius karus. O kas mums trukdo sukurti šiais laikais Lietuvoje institucionalizuotą Adrejų Kurbskį - kokį nors, pavyzdžiui, Rusijos kultūros tyrimo institutą, kuris užsiimtų tuo, kad tyrinėtų ten vykstančius procesus, suteiktų tribūną tiems, kurie nelabai patenkinti Maliutos Skuratovo anūkų veiksmais, telktų provakarietiškos rusiškos minties (kol dar neišmirė ir neemigravo visi „zapadnikai“) reiškėjus, imtųsi funkcijos kalbėtis su tais, kurie mato Rusiją ne kaip imperiją, bet kaip integralią krikščioniškos vakarietiškos civilizacijos dalį. Gal tai būtų bent kiek prasmingiau nei bandyti sugaudyti visus Rusijos aukštosiose mokyklose studijuojančius policininkus ar visus kvaziaukštųjų Rusijos mokyklų filialus Lietuvoje. O kartu tokia institucija padėtų ir rusų kilmės Lietuvos piliečius telkti.
Labai nesunku matyti, kad tokia kol kas hipotetinė įstaiga susilauktų rimto didžiosios kaimynės dėmesio - ir galbūt net pykčio. Bet gal geriau susilaukti pykčio realiai ką nors rimtesnio veikiant negu tiesiog periodiškai pakiauksint?
