Gyvenimą verski ant stogo,
Tegul aukštyn kojomis eina...
Kitaip juk gyventi bus bloga
Ir tau, tavo didelei šeimai.
Juk Dievas šiandieną bejėgis -
Šėtonas kaip niekad galingas!
Žiū, krinta aplink juodas sniegas,
Nes baltas ne-be-rei-ka-lin-gas...
Žegnojame litą - ne duoną,
Žegnojame smurtą - ne gėrį...
Ne vargšą žegnojam, o poną,
Kurs kapšą iš banko pastvėrė.
Jis moko gyventi bedalį,
Jį valkata nuolat vadina.
Ir tam aferistui medalį
Ant frako gražiai užkabina.
Į pragarą ritas gimtinė:
Kad gali, kiek gali, tas vagia...
Ne vienas, paskendęs degtinėj,
Nesako: "Laikykime vagį!"
Na, kaip nekikenti į saują -
Bažnyčioj užpildyti klauptai:
Ten meldžias, kas Stalino saulę
Per prievartą bruko mūs tautai?!
Jie veržias pirmi prie tribūnų,
Jie puola pirmi prie klausyklų.
Jie, jie kumeliukų tabūnais
Pri-chva-ti-za-ci-ją iš-vys-tė!
Melagiai! Melagiai! Melagiai!
Vien kiaulės! Vien kiaulės! Vien kiaulės!
Ir ko neregėjom, tai regim
Ne-pri-klau-so-my-bės sulaukę!
Toj Laisvėj sunkiau negu cypėj,
Nes cypėj pavalgyti duoda...
Simbolinėj laisvėje cypiam
Nevalgę, sušalę į gruodą...
Žmogus žmoguje žudo žmogų, -
Kai kas jau ir Dievą nužudė...
Žiniasklaida neša ir blogį,
Ir priimam šūdą už grūdą...
Vis liaupsinam išmintį savo
Vis norim iššokt aukščiau bambos,
O juodligė jau atkeliavo
Ir gali visiems būti amba!
Gyvenimą verski ant stogo,
Tegul aukštyn kojomis eina:
Kitaip tau gyventi bus bloga,
Ir tu nepateksi į Seimą!
Benediktas Medvedevas
