Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Buvusius gerus draugus išskyrė... godumas pinigams. Jei Ivanas G. nebūtų 1000 JAV dolerių paskolinęs savo artimam bičiuliui Antonui Stankevičiui (40 m.), ko gero, jiedu ir dabar, radę laisvo laiko, drauge išlenktų po bokalą alaus, su šeimomis, kaip ir anksčiau, važiuotų iškylauti į gamtą. Tačiau šiųdviejų vyrų keliai išsiskyrė, kai laukęs nesulaukęs grąžinant skolos, Ivanas G. išdrįso pasiteirauti, kada draugas pinigus sugrąžinsiąs.
Vilniuje gyvenantis, tačiau Švenčionių rajone registruotas Ivanas G. su Antonu buvo pažįstamas jau bene dešimt metų. Jiedu susipažino, kai ėmė verstis panašiu verslu - įsisteigę privačias įmonėles, gamino anais laikais labai paklausius plastmasinius dirbinius. Kai šis verslas po kurio laiko žlugo, šeimomis ėmę bendrauti vyrai ir toliau liko gerais draugais.
Užpernai Antonas sumanė "prasukti biznį" Lenkijoje, tačiau pritrūko pinigų reikiamam prekių kiekiui toje šalyje nusipirkti. Kreipėsi pagalbos į Ivaną. Šis, aišku, sutiko draugui paskolinti pinigų. Tiesa, ne tiek, kiek anas pageidavo - tik pusę prašomos sumos, iš viso 1000 JAV dolerių. Kadangi Antonas tvirtino pinigus grąžinsiąs kaip įmanoma greičiau, vyrai nesudarė jokio sandėrio - tik, matant Ivano žmonai, sukirto rankomis ir išsiskyrė.
Laukė Ivanas pinigų vieną mėnesį, antrą. O tas nenaudėlis Antonas ne tik kad nustojo Ivanui skambinėti - net neužsukdavo į svečius! Kai skolininkui į mobiliąją liniją paskambindavo Ivanas - išgirsdavo vieną ir tą patį "Telefonas išjungtas arba už ryšio zonos ribų". Dar kiek prakentęs, Ivanas nusprendė Antoną žūt būt susirasti. Nuvyko pas jį į namus - nieko nėra, nuvažiavo pas jo tėvus į Ignalinos rajoną - irgi nėra. Antoną vargais negalais pavyko aptikti garaže. Čia jis remontavo savo automobilį. (Antono žmona Ivanui buvo minėjusi, kad vyras išvykęs į užsienį). Galima numanyti, koks įpykęs buvo kreditorius. O štai Antonas (tuo metu buvęs neblaivus) jam pareiškė jokių pinigų negrąžinsiąs, nes jų paprasčiausiai neturįs! Girdi, kirsdamas sieną su kontrabandos prekėmis, buvęs sulaikytas ir tik vargais negalais išsisukęs nuo "tiurmos". Tiksliau sakant, išsipirkęs, o visas vežtas prekes praradęs.
Dviejų draugų pokalbis baigėsi tuo, jog jiedu vienas kitam kibo į atlapus. Ivaną iš garažo prisiėjo vežti į ligoninę - medikai jam diagnozavo nosies kaulo lūžimą, stiprią galvos smegenų traumą (Antonas per grumtynes tenusibrozdino koją - medikų pagalbos jam neprireikė). Teismo medicinos ekspertas nukentėjėliui Ivanui nustatė sunkų kūno sužalojimą.
Teisme Antonas Stankevičius neneigė su buvusiu draugu susimušęs, tačiau tvirtino, neva konfliktą išprovokavo pats Ivanas. Teisiamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad Antonas nusikalto būdamas neblaivus, be to, neįstengė net teisme buvusio draugo atsiprašyti už padarytą skriaudą. Jis ir toliau tvirtino Ivanui jau nesąs skolingas, nes atsiskaitęs neva kažkokiais kitais būdais, kurių nenorėjo įvardinti.
Prokuroras teisiamajam siūlė skirti trejus netus nelaisvės, tačiau teismas skyrė pusmečiu trumpesnę bausmę.
