Radikalūs teroristai jau Lietuvoje, o saugumas net nešnipštelėjo. Klubas “Terminalas”, toliau demonstruodamas savo nenusakomybę (rokas ir popsas, studentų vakarėliai ir meduje besimušančios merginos), vakar (09.28) įsileido mažą girtą švedą, kuris vadinasi “Deutsch Nepal”, kuris dar vadinas Der General, kuris dar vadinas Lina Baby Doll. Vardą pasirenki pagal savo nuotaiką - interaktyvus vaikinas.
Šie teroristai neturi kalašnikovų ir antikonstitucinių nuostatų; arabų “Al Qaeda”, baskų ETA ir airių IRA jiems ne kolegos. Tačiau charakteris jų vis tiek tas pats: sukinėdami spaudinėdami mygtukus, keldami viršžemiškus triukšmus jie bando nužudyti jūsų estetiškus protus, užvaldyti sielą ir ten iškelti savo vėliavą.
O vėliavos jų kontroversiškos, kai kas kaktas surauktų. Ant “Terminalo” sienos kabo perdarytas nacių erelis (http://www.adl.org/hate_symbols/processed_new_images/eagle_on_swastika-pointed_150.gif), vietoj svastikos jis laiko vinilinę plokštelę, virš jo galvos užrašas “Der ewige h. jugend” (“Amžinasis h. jaunimas”), po jo kojomis - “Fuck you culture” (užrašius be klaidos - “Lytiškai santykiavau tavo/jūsų kultūrą”). Mūsų kultūra - komercializuota muzika ir klubai, todėl tenka sarkastiškai vyptelti: “Al Qaeda” Baltuosiuose rūmuose, tačiau G. W. Busho negaudo, tik garsiai rėkia.
Apšilimą pradeda organizatorius Lašiša, taip pasivadinęs tikriausiai dėl to, kad prieš srovę plaukia. Jis atidaro pragaro vartus, o publika sustingusiais žvilgsniais stebeilijasi prieš save ir nepastebi, kaip atlekia cerberiai iškruvintais snukiais. Dante (http://www.divinecomedy.org/divine_comedy.html), Sauka (http://jumac.g2gm.com/Sauka3a.jpg) ir Dali (http://www.virtualdali.com/Assets/Paintings/TheRiderOfDeath.jpg) išsigąstų, jie tik vaikų žaidimais užsiiminėjo, Hadas košmarus sapnuotų. Savo įrašais pervaręs visus per Liuciferio jungtines virškinimo sistemas, Lašiša atiduoda mus į gyvas projekto “Girnų giesmės” rankas, kurios siunčia tokiai muzikai kiek banaloką garsą: metalinės plokštės dirginimą. “Girnų giesmės” vedžioja po inkvizicijos požemius, kur skystu švinu grūdinamos eretikų gerklės ir traška laužomi raganių sąnariai. Ką aš čia pasakoju, yra kaip bandymas žodžiais apsakyti klinikinę mirtį.
Vaikinai nekviečia merginų šokti, merginos nenustebusios. Merginos turi ką pasakyti: viena murma prieš mados ir etikečių pasaulį, rodydama užrašą “6 LT” ant savo marškinėlių. Niekas gražiai nevizgina užpakalių ir rankų į viršų nekelia, jų neaudrina go-go šokėjos. Būrys prie scenos linguoja kaip gyvųjų numirėlių armija, audrinama kill-kill šokėjų.
O štai ir Generolas (http://user.tninet.se/~bsb015v/images/hf21.jpg), garsėjantis savo meile alkoholiui, lipa ant scenos: žemas kaip Napoleonas, šukuosena kaip nacio, apygirtis kaip Svenas iš Malmės kelte 30 km nuo Švedijos krantų ir dar litrinį alaus (sakė, kad geras) bokalą apsikabinęs. Jo muzika (http://www.tesco-distro.com/mp3/cmi021_03.mp3) kito juodos spalvos atspalvio, tačiau ritmingesnė ir kartais jau galima galva į ritmą palinguoti. Lina vienintelis prabylantis balsu: jo dainavimas monotoniškas (įneša monotonijos kaip Kauno meras Garbaravičius) ir šamaniškas, jis kažką deklamuoja vokiškai. Pritrūkęs alaus Generolas lipa nuo scenos ir mandagiai vaišinasi publikos sąskaita. Pasirodo, kad tokia jo programa: apie šį jo pomėgį išgirdau dar prieš pasirodymą.
Nors muzika ir teroristiška, tačiau šį vakarą visi labai elegantiškai mandagūs. “Ar sapnuosit šiandien lavonus?” - teiraujuosi vieno barmeno sveikatos būklės, o jis atsako, kad ne, teigia, kad muzika tinka poilsiui ir dar iškelia nykštį į viršų. Apsaugininkas irgi rafinuoto skonio, apie muziką lakoniškai sako: “Gera”, ir tik antrasis barmenas, paklaustas, ar skauda galvą, nebyliai nuleidžia akis ir galvą kresteli, o jo veidą puošia nuoširdi kančia.
Generolą pagaunu grįžtantį iš tualeto, o šis taip pat kuklus ir mandagus, kalbėdamas su manimi glosto užugalvį. Dar ant scenos jis, pasimokęs lietuviškų frazių, mandagiai linkėjo “Į sveikatą”. Man Lina, visada skeptiškai ir autoironiškai atsiliepiantis apie savo kūrybą, sako, kad nenori būti populiarus, jo muzika niekada niekada nebus topuose, todėl jis ją ir kurpia. Gimtojoj Švedijoj didelio pasisekimo neturi, labiausiai jį vertina Prancūzijoj ir Vokietijoj. Jis prisipažįsta, kad mėgsta išgerti, tačiau girtas niekuomet nevairuoja - vis tiek vairuotojo pažymėjimo neturi. Generolą ypač myli vaikai, todėl tėvai dažnai perka jo įrašus vietoj lopšinių (iš tų vaikų užauga zamolskiai ir čikatilos). Ir miega jis ramiai, košmarų nesapnuoja. Nuo “Deutsch Nepal” muzikos ir košmarai išsigandę išsilaksto.
Po Generolo ūbavimų mano kompanionas Bilius, kurio sielą visą laiką bandė velnias pagrobt, akis išpūtęs sako: “Maniau, kad per paskutinį gabalą širdis iššoks”. Ir išlekia laukais kaip laumė klykaudamas. Suspėja laiku, nes prie pulto grįžta Lašiša su sunkiąja artilerija ir tenka išjungti smegenis, kad jas dar būtų galima kur nors kitąkart panaudoti. Ekrane plaukia Irako karo ir kitokie militaristiniai vaizdeliai, atsiranda užrašas: “Jei bijai galios, kaip galėjai garbinti Dievą?”.
Lašiša - Noxta klano narys. Noxta klanas - 10 grėsmingai atrodančių vyrukų, kuriančių ekstremalią (švelniai tariant) muziką. Muštynės vienas prieš dešimt - mano stichija. Devynis iškertu, Lašišos niekaip nepagaunu. Pirmą kartą sustabdęs išgaunu mandagų dievagojimąsi, kad jis tikrai ne teroristas, kad jis prieš karą ir narkotikus. Antrą kartą jis vis dar kuklinasi ir sau netgi garso teroristo vardo nepriskiria. Trečią kartą išmušu, kad jis nežino, ar renginys pavyko, bet žino, kad turi daug nepelno.
Koncerte niekas nesusimušė, niekam neprireikė greitosios pagalbos.
