Vos tris milijonus gyventojų turinti Lietuva nusikaltėliais aprūpina ir save, ir nemažai užsienio valstybių. Šiuo metu daugiau nei 10 tūkst. mūsų banditų darbuojasi ne gimtinėje. Apie tai praėjusį mėnesį rašė "Veidas" (Nr. 10).
Tokia maža, vos tris milijonus gyventojų turinti valstybėlė, o savo "talentais" sugeba aprūpinti ir save, ir tokių "talentų" stokojančias valstybes: Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Airiją, Belgiją, Austriją, Olandiją, net plačiąją Rusiją.
"Keliaujantys prekeiviai"
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 3-iosios valdybos viršininko Algio Kvainicko teigimu, kasmet už neteisėtą narkotikų prekybą ir kontrabandą užsienio valstybėse sulaikoma maždaug po 120 Lietuvos piliečių. Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį dauguma sulaikytų lietuvių būdavo narkotikų kurjeriai, o dabar padėtis pasikeitusi: didėjanti emigracija, besiplečiantis pažinčių ratas, bendradarbiavimas su albanais, turkais, rusais Lietuvos piliečiams davė stimulą patiems organizuoti narkotikų kontrabandą, todėl dalis lietuvių pradėjo vadovauti kontrabandos tiekimui. O pastaraisiais metais, įsidrąsinę ir įgiję galimybių, Lietuvos piliečiai pradėjo bandyti kai kuriose užsienio valstybėse organizuoti narkotikų prekybos tinklus. Tarkime, Lietuvos organizuoto nusikalstamumo atstovams gana lengvai sekėsi įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje, mat jie galėjo pasiūlyti pigių Lietuvoje bei Rusijoje gaminamų narkotikų ir greitai jų atvežti.
Jau nuo 2001 metų buvo stebima Lietuvos nusikalstamų grupuočių invazija į nelegalią narkotikų (ypač heroino) rinką Vokietijoje. Lietuviai stengėsi sukurti visą narkotikų prekybos tinklo veikimo mechanizmą: nuo organizavimo, kontrabandos iki prekybos gatvėse. Vokietijos pareigūnai lietuvių grupuotes praminė "keliaujančiais prekeiviais", nes, laikantis konspiracijos, gatvės prekeiviai buvo nuolat keičiami - arba grąžinami keliems mėnesiams į Lietuvą, arba siunčiami į kitą Vokietijos miestą.
Iš esmės tokius faktus ir lietuvių "žygdarbius" būtų galima vardyti nesustojant, nes pasaulyje jau sunkoka rasti vietų, kur lietuviai dar nebūtų palikę neigiamo savo pėdsako.
"Aukščiausioje" Europos lygoje žaidžia ir Lietuvos prekeiviai žmonėmis. Na, o ką kalbėti apie Lietuvos smurtininkus - jie praktiškai nepralenkiami. Jų žmogžudystės, sprogdinimai, žmonių luošinimas, prievartavimas visada su priesaga "-iausi": brutaliausi, žiauriausi, kruviniausi, baisiausi.
Plėšikai intelektualai
Tačiau taip rašydamas "Veidas" aiškiai perlenkia lazdą ir save vertina per griežtai. Kaip pavyzdį paimkime Švediją.
"Įsilaužimų į namus daugėja", "Importuojami nusikaltėliai įsilaužimams", "Policija ir muitininkai bejėgiai prieš vagių gaujas iš Rytų". Tai - tik kelios antraštės iš Švedijos dienraščių. Beveik visų jų paantraštės skelbdavo apie šioje šalyje siaučiančius nusikaltėlius iš Lietuvos, taip pat Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Tačiau vis dažniau Švedijoje prabylama, jog teiginiai apie nusikaltėlių gaujas iš Lietuvos neatitinka tikrovės. Vienareikšmės ir policijos departamento išvados - atvykėliai iš Baltijos šalių tikrai nedominuoja Švedijos nusikaltimų statistikoje. Švedijos nacionalinio kriminalinių tyrimų departamento vyriausiasis analitikas Todas Mordinas "Lietuvos rytui" yra sakęs, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie lietuvių nusikaltėlių bangą. "Turime problemų dėl lenkų, rusų, buvusios Jugoslavijos piliečių, - sakė analitikas. - Kalbos apie bangas atsiranda iš antraščių, nepatikrinus faktų".
Lietuvos ambasados darbuotojai yra atlikę vieno didžiausių Švedijos dienraščių "Svenska Dagbladet" monitoringą. 2004 metais šis laikraštis išspausdino 65 straipsnius ir žinutes apie Lietuvą. 20 straipsnių buvo skirta lietuvių nusikaltėliams. Iš jų net 14 - psichologės nužudymui.
Kad lietuviai neminimi kaip itin žiaurūs ir nevykdo daug ginkluotų išpuolių, internetiniam dienraščiui "Lrytas.lt" patvirtino Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vadovas Mindaugas Petrauskas. "Lietuviai padirbinėja eurus, pasus, mokėjimo korteles, vykdo internetinius nusikaltimus, pavyzdžiui, neteisėtai gauna duomenis, - sakė M. Petrauskas. - Kita veikla - narkotikų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalios migracijos, vogtų automobilių pardavimo organizavimas, nusikaltimai, susiję su kontrabanda.
Dar vienas svarbus dalykas - lietuvių organizuotas nusikalstamumas plečiasi. Lietuviai po įstojimo į ES minimi kaip vieni labiausiai išplėtusių organizuoto nusikalstamumo ribas. Šiuo požiūriu mes - antri po Italijos".
