Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš porą metų Alytaus rajono Kaniukų kaimo gyventoja Jūratė Rėblienė kreipėsi į teismą, kad sugrąžintų kadaise iš jos atimtas motinystės teises į visus keturis vaikus. Tai ypač retas atvejis Lietuvoje. Vyriausiajam sūnui, Remigijui, tuo metu buvo 16 metų, jauniausiai dukrelei, Sigutei, - nepilni metukai. Tačiau Jūratės prašymą teismas patenkino tik iš dalies. Pritarus Alytaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei, Jūratei buvo sugrąžinti tik du vyresnieji vaikai - Remigijus ir trejais metais už šį jaunesnis Artūras. Susitvarkiusi motina tada buvo įkalbėta, neva dukreles bus galima susigrąžinti laikui bėgant. Deja, kad ir kaip motina stengiasi, iki šiol niekaip nepavyksta to padaryti. Ir vargu ar kada nors pavyks. Pasirodo, Sigutę įsidukrinusi bevaikė šeima, o Ireną prižiūri globėjai, kurie prie mergytės labai prisirišę, ir išsiskyrimas abi puses atseit labai traumuotų...
Nekokie prisiminimai
Jūratės, kuriai dabar 36 procentai, gyvenimo istorija labai primena daugumos asocialiai gyvenusių ir dėl to vaikus praradusių motinų gyvenimus. Ji net nebando slėpti, kad vaikystėje teko kentėti ir badą, ir šaltį, nes motina, anot Jūratės, turėjo svarbesnių reikalų nei vaikų priežiūra ir auklėjimas. Labai skaudžiai Jūratė išgyvendavo girtuoklystes, rietenas ir peštynes, kurių jos tėvų namuose būdavo apsčiai... Tiek kentus, atrodo, pačiai nesinorėtų net pagalvoti apie panašų gyvenimą, deja, išėjo taip, kad netrukus ir pati Jūratė pasuko tėvų pramintais keliais.
Būdama dar nepilnametė Jūratė susilaukė pirmojo sūnaus. Vaiko tėvas buvo tuo metu garsus Lietuvos sportininkas, užsiiminėjęs dziudo. Deja, tėvas vaikui atsisakė suteikti savo pavardę, neišmokėjo nė cento alimentų jam priežiūrėti. Remigijų vėliau įsisūnijo Jūratės vyras... Dabar jau suaugęs Jūratės sūnus kadaise bandė susiieškoti savo tikrąjį tėvą, tačiau pavyko išsiaiškinti tik tiek, jog jis išsiskyręs, gyvena Vilniuje ir kad jau palaidojęs sunkia liga sirgusią dukrytę...
Antrojo sūnaus, Artūro, Jūratė susilaukė, kai pirmagimiui ėjo treti metukai. Tai irgi buvo nesantuokinis vaikas, apie kurio tėvą moteris sakė nenorinti pasakyti nė vieno žodžio.
Susidėjo su girtuokliu
Ir Remigijų, ir Artūrą įsisūnijo trečiasis Jūratės širdies draugas, už kurio ji ir ištekėjo. Nuo Vytauto Rėblio Jūratė susilaukė dviejų dukrelių.
Vyras, pasak moters, buvo prisiekęs stiklelio mėgėjas, tad silpnesnės valios moteris nė nepajuto, kaip staigiai į svaigalus įjunko ir pati. Na, o kai šeimoje geria, riejasi ir mušasi abu tėvai, nėra prasmės tikėtis, jog vaikai bus tinkamai auklėjami ir prižiūrimi. Dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų visi Rėbliukai iš tėvų buvo atimti ir išvežti į valdiškas globos įstaigas.
Jūratei Rėblienei buvo pranešta, kad trys vyresnieji jos vaikai auga globos, o jauniausioji - kūdikių namuose. Tačiau motina neskubėjo lėkti pas vaikus. Pasak Jūratės, buvo baisi gėda rodytis šių įstaigų darbuotojams, nes jie asocialiai gyvenančią motiną, be jokios abejonės, būtų pradėję gėdyti ir auklėti. Vaikų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl tėvystės teisių iš sutuoktinių Rėblių atėmimo. Tuo laiku Jūratės vyras už nusikaltimą jau atlikinėjo bausmę, o ji pati, susipažinusi su nauju draugu Rimu, buvo bepradedanti svajoti apie kitokį - dorą ir tvarkingą - gyvenimą. Tačiau ne kartą girdėtais moters pažadais šįkart nebuvo patikėta...
Atėmus iš abiejų Rėblių tėvystės teises, bevaikė šeima netrukus įsidukrino Sigutę, o Irute susidomėjo globėjai. Du vyresnieji vaikai, jau paaugę Remigijus ir Artūras, liko gyventi internate (todėl vėliau juodu motinai buvo kur kas lengviau susigrąžinti).
Rūpestis dėl vaikų
Kad dabartinė Jūratė kaip diena nuo nakties skiriasi nuo ankstesniosios Jūratės, patvirtino visi šią moterį pažįstantieji.
- Meluočiau, jei tvirtinčiau, kad visiškai negeriu, - staiga patikslina Jūratė. - Bet tikrai jaučiu saiką, nereikia kitiems stabdyti!
Jūratei pasisekė, kad susidėjo su neblogu vyru Rimu, pas kurį Kaniukuose šiuo metu ir glaudžiasi. Ir Jūratė, ir jos dabartinis draugas nebijo darbo, todėl spėja ir nuomojamą žemę apsidirbti, ir kitiems patalkininkauti - užsidirba pinigų ir maistui, ir drabužiams. Kartu su Jūrate gyvena ir sūnus Artūras, vidurinės mokyklos aštuntokas. Va su šituo berniūkščiu Jūratė jau Turėjo sunkumų, tačiau mano, kad jam tai bus didelė pamoka. Ne per seniausiai Artūras su savo pusbroliu šokiuose smarkiai primušė kitą jaunuolį, kuris vos išsikapstė iš mirties.
Pasak Jūratės Rėblienės, baigęs aštuonias klases Artūras drauge su vyresniuoju broliu Remigijumi žada tęsti mokslus Statybininkų rengimo centre. Gal čia, girdi, įgis daugiau profesijų, taigi ir lengviau susiras darbą.
Dar didesnis moters rūpestis - kaip susigrąžinti kadaise prarastas dukreles.
- Suprantu, kad Sigutei aš galiu ir nerūpėti - tada ji buvo dar visai maža, neturėjo nė metukų, - atvirai svarstė Jūratė. - Bet vyresniąją, Irutę, atėmė jau septynmetę! Ji tikrai mane turėtų prisiminti!
Jūratė sakė daug kur kreipusis, norėdama išsiaiškinti, kur esančios abi josios dukterys. Pavykę sužinoti tik tiek, jog Irutė auga pas globėjus, o Sigutė - seniai įvaikinta. Dar Jūratė sužinojo, kad abi dukras skiria vos 20 kilometrų atstumas... Tačiau nelabai esą tikėtina, kad jos pačios tai žino, kad viena su kita bendrauja.
Jei Jūratei dar yra šiokių tokių šansų Irutę bent pamatyti (globėjai neturėtų to drausti), tai dėl Sigutės - kur kas blogiau. Mat įstatymuose rašoma, kad įdukrinta mergaitė informacijos apie savo tikrąją šeimą gali gauti tik įtėviams sutikus.
