Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Seimas nusprendė nagrinėti siūlymą panaikinti galimybę nuteistiesiems pripažinti tėvystę ir taip sutrumpinti bausmės atlikimo laiką iki trečdalio. Pagal dabar galiojančius įstatymus pripažinusieji savo tėvystę iš įkalinimo įstaigų gali išeiti atlikę trečdalį jiems skirtos bausmės. Minėtų pataisų iniciatorius V. Žiemelis patikino, jog šią kodekso pataisą paskatino padažnėję atvejai, kai asmenys, nuteisti už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, iš įkalinimo įstaigų paleidžiami atlikus trečdalį skirtos laisvės atėmimo bausmės, nes pripažino savo tėvystę. Nusprendėme pasidomėti, kaip tokį sprendimą vertina mūsų visuomenės atstovai...
Nijolė Steiblienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė:
- Vertinant iš mano, ne kaip Seimo narės, o iš žmogaus pozicijos, šiai V. Žiemelio pasiūlytai pataisai pritariu. Komitete šį klausimą svarstėme du kartus, nes norėjome išsiaiškinti, ar dabartine Baudžiamojo kodekso nuostata nuteistieji nepasinaudoja ir nesinaudos ateityje piktybiškai. Juk, pavyzdžiui, dėl vieno narkoprekeivio paleidimo buvo kilęs rimtas skandalas... Teisingumo viceministras Gintaras Švedas paprašė dar neskubėti priimti sprendimų, nes nespėta surinkti visos informacijos apie šį paleidimo procesą (tėvystės pripažinimą, lengvatų pritaikymą ir t. t.). Iš tiesų norisi išsiaiškinti, ar šia lengvata kalinamieji pasinaudojo tam iš anksto ruošdamiesi. Taigi, kol kas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesiėmė ryžtingų priemonių iškart teikti pataisą. Vis dėlto sunku suvokti, ar žmogus, padaręs sunkų nusikaltimą, gali būti teigiamas. Tenka pridurti, jog vaikų teisių bei įvaikinimo tarnybos labai neigiamai vertina siūlymą pakeisti dabar galiojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas ir tikina, jog kiekvienas tėvas ar motina turi turėti galimybę taisytis ...
Greta Zvolinskienė, Vilniaus Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjo pavaduotoja:
- Manyčiau, kad pasiūlymas svarstyti tokią nuostatą yra teisingas. Mano nuomone, žmonės, padaręs sunkius, specifinius, išskirtinius nusikaltimus, mūsų visuomenei atnešančius daug žalos (žmogžudystės, narkotikų platinimas), prisidengdami vaikais, neturėtų tikėtis lengvatų. Dėl to jie negalėtų būti atleisti nuo bausmės ar toji bausmė būtų sutrumpinta. Tam turi būti taikomi kiti kriterijai. Galbūt motinoms, nuteistoms už smulkius ar netyčinius nusikaltimus, tikrai nederėtų apriboti šių lengvatų, nes mes daugiau prarandame laikydami tokius žmones uždarytus, remdami jų vaikus. Taip, iš tiesų kartais tikrai geriau, kai tėvai greičiau sugrįžta į laisvę ir patys augina savo vaikus. Tačiau vis dėlto manau, kad žmonės, turintys vaikų, privalo suvokti, jog yra už juos atsakingi, ir iš anksto turi galvoti, ką daro. Jų poelgiai negali būti lengvabūdiški, kaip ir neturėtų būti lengvabūdiškas požiūris į tokius dalykus. Bet gyvenimas yra labai sudėtingas - reikia atsižvelgti į visas aplinkybes. Dar pasikartosiu - jei padaromi tyčiniai nusikaltimai, manau, kad nėra apie ką kalbėti...
Lina Pankratjevienė, Jonavos gyventoja, praeityje atlikusi bausmę už padarytą nusikaltimą:
- Vaikams reikalingas ir tėvas, ir motina, tačiau galbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kaip tie tėvai gyveno anksčiau, kaip rūpinosi savo atžalomis. Jeigu iki tol niekur nedirbo, valkiojosi, girtavo, tai nieko gero ir toliau vaikams neduos. Taip, nusikaltimai nėra vienodi - vieni sėdi už vagystes, kiti už tai, kad žudė vaikus, senelius, plėšė ar platino narkotikus. Vis dėlto manau, kad nuteistųjų išskirti nereikėtų - jeigu jau taikomos lengvatos, tai jos turėtų būti taikomos visiems... Tiktai reikia rimtai išsiaiškinti, kaip tokie tėvai elgėsi su savo vaikais prieš patekdami į kalėjimą...
Alfredas Drazdys, Pravieniškių antrųjų pataiso namų direktorius:
- Manau, jeigu žmogus padarė sunkų nusikaltimą ir jam pritaikytos minėtos lengvatos, - jis per greitai (atlikęs tiktai trečdalį bausmės) išeina į laisvę. Į tai reikėtų žvelgti galbūt tolerantiškai, bet praktiškai. Nemanyčiau, kad lengvatos turėtų būti taikomos vaikų sąskaita. Tokiais atvejais nukentėjusioji pusė lieka nuskriausta.
