Kanalas, kurį dabar dažniausiai įsijungiu, susikūrė gerą reklaminę užsklandą: tėvas ir sūnus žiūri į pasaulį pro langelį, padarytą iš jųdviejų rankų pirštų. LT – profesionalu ir individualu. Įdomu, kas autorius? Gal kuris nors iš lietuvių kinematografininkų, greit dirbsiančių nebe valstybinėje, o privačioje kino studijoje.
Ką gamins naujoji LKS – su nauju pavadinimu ir nauju savininku? "Pinigų karta" paslaptingai kilstelėjo sandorio už 7 milijonus kamputį - tie, kurie keletą dešimtmečių kūrė nacionalinį kiną, nesiryžo pasakyti, ką apie tai mano. O kinui skirta laida "Kino pasaulyje" bet kokias problemas kine apeina iš tolo. Laida atšventė 20-metį. Jubiliejiniame šiupinyje Izolda ir Lola parodijavo ir sau aktualų klausimą iš vieno seno mūsų filmo: "Kodėl tu stovėjai po medžiu, kai šalia tavęs žudė žmogų?"
Užduotis TV žiūrovams: o kokiame gi lietuvių filme nuskambėjo šis klausimas; prieš kiek metų; koks aktorius juos ištarė? Mielai prisiminčiau kino istoriją. O kiek dykų aktorių, režisierių ir operatorių sėdi prie televizorių, išmesti iš kino pasaulio? Bet ar televizija gali stengtis juos reabilituoti?
Man atrodo, prie televizoriaus ir kompiuterio augančiam jaunuoliui aktorius yra tik tas, kuris pasirodo TV ekrane. Komikas, loterijų vedėjas, etiudų improvizuotojas, dainininkas. Aktoriaus profesija devalvuota, ir ne be televizijos pagalbos. Ir anas klausimas iš filmo šiandien skamba patetiškai ir juokingai. O juk sukūrimo metais ir dar ilgai po to filmas šokiravo, buvo aptariamas ir cituojamas.
Kiekvienais metais ateina tas pats ruduo, užsninga ta pati žiema. Tik ne televizijoje. Už nukrypimus ir pasikeitimus, matyt, mokamas papildomas honoraras. Laidoje "Moterys ir vyrai" trikampis vyras–žmona–meilužė buvo apverstas ant kitos kraštinės: raudoname fotelyje įsitaisiusi Indrė (buvusi laidos vaikams vedėja, nesupratau, kuo dabar smarkiai užsiimanti, bet vadinama Mėlyna) visai neblogai atliko teisios ir nekaltos meilužės vaidmenį. Merginos neįveikė nei psichoterapeutas, nei rašytojas, nei ištikimos žmonos. Svarbiausia televizijoje atrasti herojų auką, įstatyti jį į nesvarbu kokius rėmus ir patraukti už virvutės. Šmaikščioji Indrė, esu tikras, neprapultų ir kitose laidose. Ji yra tiesiog gimusi televizijai, galinti tapti paklausiu televizijos produktu.
Politikuojančiųjų fronte ypač daug šio produkto – studijuojančių kassavaitiniuose televizijos kursuose. Geriausio kursų vadovo Siaurusevičiaus kalbos ir elgesio maniera, matyt, smarkiai koreguos būsimų Seimo pirmininkų ir kitokių centrinių valstybės veikėjų paveikslus. Per kelerius metus Siauras tapo politinės mados reguliuotoju.
Televizija visagalė ir herojų atpūsti, ir pasimetusius artimuosius po daugelio metų į krūvą suvesti, ir šaldytuvą su spintele iš turtingo paimti ir vargšui įteikti, ir t. t. Vienintelė sąlyga - tai turi būti atliekama viešai. Ryškių spalvų interjere, klausantis ir stebeilijantis žiūrovams šiapus ir anapus. Iki šiol negaliu atsistebėti susėdusiais studijose ir norinčiais patikrinti, ar viskas, ką rodo, yra tiesa, o gal iš arti geriau matosi, gal patekęs į kameros "kvadratėlį" tapsi kitoks. Ir pati televizija tarsi ėmė dusti be tos "ketvirtosios sienos". Kai tik gimsta nauja laida (jeigu tokių dar būna), "gyvas" fonas išsyk man paliudija apie tos laidos autorių kompleksus, apsidraudimą, neprofesionalumą. Kiek liko drąsuolių, paliekančių objektyvui savo "kalbančią galvą" ir daugiau nieko? A. Čekuolis ir E. Eigirdas.
Gal dėl to, kad šalna nukando iš karto visų mano mylimų jurginų galvas, priekabiauju ir nematau perspektyvos lyg ir kūryba užsiimančioje televizijoje. Turbūt reikia keisti akiratį ir kaip Jonui Ūbiui atsidėti tik filmams.
www.culture.lt/satenai/
