Lietuva - Europos Sąjungos narė, bet lingvistinis laukas, kuriame gyvename, dar nėra europietiškas. Juk esminis Europos bruožas yra kalbų įvairovė, per kurią žmogus ima vertinti ir pasaulio, ir nuomonių įvairovę.
Tačiau, kaip rodo apklausos, per 15 laisvės metų tik labai nedidelė Lietuvos gyventojų dalis laisvai įvaldė anglų kalbą, ką jau kalbėti apie kitas užsienio kalbas. O juk mokėti anglų kalbą šiuolaikinio pasaulio darbo rinkoje yra tas pats, kas ir mokėti skaityti ar dirbti kompiuteriu.
Šiomis dienomis Lietuvoje lankęsi ES švietimo ekspertai priminė vieną iš ES tikslų - kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar bent dvi užsienio kalbas.
Šiame kontekste norisi išskirti televizijas, kurios atlieka didžiulį šviečiamąjį vaidmenį. Televizijų turinys neišvengiamai formuoja ir žiūrovų sąmonės turinį.
Lietuvoje susiklostė tradicija - televizijos rodo užsienio filmus ar užsienio laidas įgarsindamos jas lietuvių kalba. Tiesa, kažkodėl tik rusiška produkcija rodoma rusų kalba su lietuviškais subtitrais.
Niekas nenusiteikęs prieš rusų kalbą, bet kodėl kitos pasaulinės kalbos niekaip neprasiskverbia į laisvos, Europos Sąjungon įstojusios Lietuvos televizijas?
Televizijos - tai langai į pasaulį. Tačiau dažnam mūsų žiūrovui tokiais „langais“ tapo „Okna“ - buitinio chamizmo laida iš Rytų.
Negi mes negalime padėti patys sau? Atėjo laikas sutelkti politinę valią ir inicijuoti proveržį, teigiamą proveržį mūsų televizijų, ypač visuomeninio transliuotojo, elgesyje. Juo labiau kad televizijos, ypač mūsų nacionalinis transliuotojas, suvokia savo valstybinę misiją.
Tikėkimės, kad Lietuvos televizija pralauš ledus, t.y. pradės transliuoti pasaulio produkciją - filmus ir laidas - originalo kalbomis su lietuviškais subtitrais.
Šalia mūsų yra puikūs pavyzdžiai. Estai buvo drąsesni ir dabar apytikriai pusė pasaulinės produkcijos Estijoje rodoma originalo kalba. Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje nedrįstama padaryti tokios reformos. Bet, pavyzdžiui, Rumunija ją padarė. Ką jau kalbėti apie Skandinavijos šalis, Olandiją.
Su subtitravimu susiję kai kurie laikini nepatogumai, pripratimo klausimas. Bet permainos vis tiek reikalingos. Pereiti prie transliavimo originalo kalbomis su subtitrais galima pamažu, nestaigiai, gal pradedant nuo antrojo visuomeninio kanalo, netaikant šios reformos vaikų laidoms.
Juo labiau kad Valstybinės kalbos įstatymo 13-asis straipsnis leidžia pasirinkti: „Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais“.
Kai kas atkerta, kad filmai anglų ar vokiečių kalbomis atbaidys nuo ekrano tuos žiūrovus, kurie tų kalbų nemoka. Atsakymas jiems: taip, laikinai atbaidys. Neišvengiamai atsiras žmonių, kurie bus nepatenkinti. Bet nieko nepadarysi. Be to, dėkui Dievui, gyvename nebe vieno ar dviejų televizijos kanalų laikais.
O jeigu išliks dabartinės tradicijos, jos atbaidys naująją kartą, kurios netenkina nuolatiniai filmų vertimai, per kuriuos, beje, pradingsta daug filmo žavesio.
Lygiagrečiai turime puoselėti lietuvybę, išlaikyti gerą lietuviškų filmų ir laidų proporciją - tai aksioma.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
