Kruvini įvykiai, kai mokiniai šaltakraujiškai iššaudo bendramokslius ar kitus pasipainiojusius asmenis, vis kartojasi. Paauglys, praėjusią savaitę siautėjęs savo buvusioje mokykloje Vinendeno miestelyje pietų Vokietijoje, nušovė 15 žmonių, o paskui žuvo per susišaudymą su policija. O kokių priemonių panašioms tragedijoms užbėgti už akių imamasi Lietuvoje - šalyje, kurios moksleiviai pirmauja tarp patiriančių patyčias ir besityčiojančių iš kitų?..
Tarp žuvusiųjų Vokietijoje yra 9 mokiniai, trys mokytojai ir trys atsitiktiniai praeiviai.
Kaip vėliau paaiškėjo, septyniolikmetis Timas Krečmeris apie savo planus dieną prieš nusikaltimą paskelbė internete. Naktį prieš nusikaltimą internetu bendraudamas su kitu paaugliu jis prisipažino, kad jam įgrisęs "tinginiavimas ir palaidas gyvenimas".
"Vaikų linijos" psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė pabrėžė, kad dažnai bendraujant su vaikais neįsisąmoninama, jog užbėgimas už akių dramatiškiems įvykiams labiausiai priklauso nuo suaugusiųjų. "Galime fantazuoti apie priežastis, kodėl tragedija Vokietijoje įvyko, bet šiaip dažnai tokie veiksmai būna patirtos agresijos rezultatas. Vaikai, kurie nuolatos ujami, nuolatos patiria patyčias, kartais galvoja, mąsto arba netgi pasirenka kraštutinius reagavimo būdus, kuomet agresija nukreipiama į aplinką arba save patį ir galvojama apie savižudybę", - kalbėjo J. S. Jasiulionė. Visų šių dalykų prevencija, anot jos, priklauso nuo suaugusiųjų. "Mat vaikai mokykloje pykstasi, draugauja, rezga įvairiausius planus. Už tai mokykloje turi atsirasti erdvė bendravimui apie socialinius dalykus - reikia, kad vaikai kalbėtų ne tik apie matematiką, lietuvių kalbą ar geografiją, bet ir tarpusavio santykius. Tai padeda išlieti emocijas tol, kol jos neprisikaupia iki nepakeliamo lygmens. Paprastas patarimas - būti jautriems tarpusavio bendravimui, leisti vaikams apie tai kalbėti tarpusavyje arba su suaugusiais, kurie dirba mokykloje", - aiškino psichologė.
Anot "Vaikų linijos" psichologė, vaikų tarpusavio bendravimo problema jau pripažįstama pačiu aukščiausiu lygiu ir pradedama ieškoti efektyvių būdų jai spręsti. "Vaikai tarpusavio bendravime patiria daugybę įtampos, agresijos. Tie dalykai matomi, nereikia būtų profesionalu, kad pastebėtum, kas tarp vaikų vyksta. Reikia tiesiog tų požymių neignoruoti, į juos reaguoti - tuomet galima užkirsti kelią tokiems dramatiškiems įvykiams kaip Vokietijoje, Suomijoje", - kalbėjo J. S. Jasiulionė. Psichologės teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo kol kas gana prastus Lietuvos vaikų tarpusavio agresijos rodiklius. Tačiau, anot jos, bėgant metams pastebima tendencija, kad vaikų, patiriančių patyčias, procentas mažėja.
Psichologai pastebi, kad jei vaikų tarpusavio agresija toleruojama, vaikai tampa agresyvūs ir su suaugusiais. Be to, natūralu, kad patyrę agresiją iš suaugusiųjų, vaikai ją grąžina.
Svarbu, kad ir patys mokiniai būtų įtraukti į smurto ir patyčių problemų sprendimą. Viena tokių priemonių - vaikų prieš smurtą grupių veiklos mokyklose organizavimas. Šios veiklos metu patys mokiniai ar mokinių organizacijos turi galimybę dalyvauti šioje veikloje organizuodami įvairaus pobūdžio renginius, diskusijas, rengdami projektus, mokydamiesi tarpininkavimo ir kt. "Žinoma, vien tik faktas, kad bus diegiamos smurtinio elgesio programos, sėkmės negarantuoja. Reikalingas ne tik mokytojų pasiryžimas, kantrybė, užsispyrimas, bet svarbu ir tai, kad vaikai šeimose nepatirtų smurto ir vėliau smurtinio elgesio neperkeltų į mokyklą, tėvai palaikytų glaudžius ryšius su mokykla ir mokytojais", - aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.
Pagal 2004 metų švietimo ir mokslo ministro įsakymą mokyklos turėjo sugriežtinti patekimą į mokyklą, kad į jas neįeitų pašaliniai asmenys.
