Šiandien spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad paaiškėjus naujiems faktams, kaip jos patikėtinis stengiasi „įtikinti partnerius Maskvoje, kad šie pakeistų į Seimą papuolusius dokumentus, užtenka, kad V. Uspaskichui nebepavyktų nusivalyti nesąžiningo politiko etiketės“.
„Ar Darbo partija ir toliau norės, kad jai vadovautų toks nesąžiningas politikas, be abejo, tai pačios Darbo partijos reikalas“, - retoriškai klausė A. Kubilius.
„Tačiau, kiek suprantu, V. Uspaskichas ir toliau įeis į valdančios koalicijos Politinę tarybą ir būtų gerai sužinoti, ar Algirdas Brazauskas bei Artūras Paulauskas ir toliau sutiks valstybės reikalus derinti su tokiu žmogumi, - tai jau yra visai valstybei svarbus klausimas“, - teigė A. Kubilius.
Konservatorius išdėstė pagrindines šio skandalo išvadas.
„Su nešvariais batais (nešvaria sąžine) į Lietuvos politiką geriau neiti - anksčiau ar vėliau tai baigiasi vienodai blogai; tačiau pagunda su tokiais batais eiti į politiką tebėra labai didelė ir taip einantieji darosi vis gudresni“, - sakė Tėvynės sąjungos lyderis.
Anot A. Kubiliaus, „lietuviškoji oligarchija, sėkmingai užėmusi atskirus rajonus ar miestus, dar nesugeba užimti (arba ilgam laikui užimti) šalies valdymo, nors tam deda nemažas pastangas“.
„Oligarchinio veikimo požymių yra ne tik Kėdainiuose, pakankamai daug požymių yra ir Vilniuje, bei kituose miestuose; mes tai sakome atvirai, kiti bando to nematyti, tai ir yra mūsų su liberalais nesutarimų Vilniuje priežastis“, - teigė A. Kubilius.
Pasak konservatoriaus, „po V. Uspaskicho istorijos, turime padaryti vieną išvadą - sąžiningumas politinėje sistemoje turi būti kuriamas visų pirma ne kokiais nors naujais įstatymais, o visų pirma atskirų politinės sistemos dalyvių - partijų, žiniasklaidos, verslo - asmeniniais įsipareigojimais elgtis sąžiningai. Po to galima kalbėtis apie tai kaip bausti tuos, kurie vis tiek nenori elgtis sąžiningai. Ar judėsime šia kryptimi priklauso ne nuo valdančios daugumos, ne nuo Seimo ir Vyriausybės, bet nuo kiekvieno politinės sistemos dalyvio - partijų, žiniasklaidos, verslo - vidinio apsisprendimo. Jeigu jo nėra, tai vietoj V. Uspaskicho matysime kokį nors naują „gelbėtoją“, oligarchinėmis pastangomis bandantį užvaldyti valstybę ir, ko gero, neturintį problemų su padirbtais diplomais“.
