JAV federalinio atsargų banko vadovas Alanas Greenspanas (Alanas Grinspenas) atmetė jo kadencijai skiriamą kritiką, teigdamas, kad praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje bandant sumažinti aukštus akcijų kursus būtų pakenkta ekonomikai.
"Manymas, kad laiku atliktas (pinigų politikos) griežtinimas galėjo užkirsti kelią dešimtojo dešimtmečio pabaigos (akcijų rinkos) nuosmukiui ir tuo pat metu išsaugoti ekonominį stabilumą, beveik neabejotinai yra iliuzija", - sakė A. Greenspanas Amerikos ekonominės asociacijos metiniame susirinkime San Diego mieste. Bankininko kalbos kopijos buvo išplatintos Vašingtone.
A. Greenspanas ir anksčiau gynė sprendimus, kuriais Federalinis atsargų bankas reagavo į prezidento Bilo Klintono kadencijos pabaigoje kilusią akcijų rinkos krizę. Savo kalboje bankininkas teigė, kad buvo priimtas teisingas sprendimas didžiausią dėmesį skirti galimoms spekuliacinio nuosmukio pasekmėms.
"Atrodo, yra pakankamai įrodymų, jog mūsų strategija rūpintis nuosmukio pasekmėmis, o ne juo pačiu, buvo sėkminga, - teigė A. Greenspanas. - Nepaisant akcijų rinkų smukimo, teroro išpuolių, bendrovių skandalų bei karų Afganistane ir Irake, išgyvenome ypač švelnią recesiją".
Tačiau pasak kai kurių kritikų, JAV centrinio banko funkcijas atliekanti institucija padarė svarbią klaidą, nesugebėdama sumažinti sparčiai kilusių akcijų kursų. Išpūsti kursai smuko 2000 metų pavasarį, ir investuotojai prarado trilijonus JAV dolerių.
A. Greenspanas aiškino, kad norėdamas ženkliai sumažinti akcijų kursus Federalinis atsargų bankas turėjo gerokai pakelti trumpalaikes palūkanų normas, o tai galėjo labai pakenkti Jungtinių Valstijų ekonomikai. Savo kalboje bankininkas nekomentavo trumpalaikių palūkanų normų pokyčių ar JAV ekonomikos krypties.
"ClearView Economics" ekonomistas Kenas Maylandas (Kenas Meilandas) sakė: "Manau, kad šioje kalboje iš esmės sakoma: daug sužinojome apie pinigų politikos vykdymą ir savo pamokas gerai pritaikėme".
Atsakydamas į po kalbos užduotus klausimus A. Greenspanas nesureikšmino naujo spekuliacinio akcijų kainų pakilimo grėsmės, kurią tariamai kelia ekonomikos atsigavimas. "Mano nuomone, kurį laiką neturime jaudintis dėl naujų tikrų nuosmukių, nes manau, jog reikia ne vienerių metų, kad išgytų (paskutiniojo) nuosmukio žaizda", - sakė Federalinio atsargų banko vadovas.
Nors ir daugėja ekonominio atsigavimo požymių, ekonomistai mano, jog sausio 27-28 dienomis pirmajame posėdyje Federalinis atsargų bankas paliks galioti žemiausias per 45 metus 1 proc. palūkanų normas. Tiesa, pasak kai kurių analitikų, palūkanų normos gali būti pakeltos jau birželio mėnesį. Kiti ekspertai mano, kad pokyčių nebus iki 2005 metų.
Daugelis ekonomistų sutaria, kad 2001 metų sausį prasidėjęs pinigų politikos švelninimas tikriausiai baigėsi. Federalinis atsargų bankas palūkanų normas paskutinį kartą mažino praėjusių metų birželį.
A. Greenspanas minėjo, kad bankas galėjo ambicingai mažinti palūkanų normas, nes ekonomikai grėsmės nekėlė infliacija. Bankininkas pridūrė, jog pirmąjį 2003-iųjų pusmetį netgi nuogąstauta dėl galimos defliacijos. "Galvojome, kad turime ir galime būti ryžtingi 2002 ir 2003 metais, kadangi dėl menkos paklausos pirmąkart per 40 metų infliacijos rizika tapo dvilypė", - aiškino A. Greenspanas.
Jis, kaip ir anksčiau, atmetė siūlymus taikyti tikslinio infliacijos dydžio mechanizmą, kuriuo naudojasi kai kurių kitų šalių centriniai bankai. Pagal šį mechanizmą centrinis bankas tam tikriems metams nustato optimalų infliacijos dydį ir siekia jį įgyvendinti keisdamas palūkanų normas.
ELTA
