Daiva NORKIENĖ
Dėl S. Čiapo pašalinimo susitarė Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai. Pareigūnai mano, kad prie šios žmogžudystės rankas pridėjęs ir vienas iš "daktarų" E. Abarius (Goga). Pastarasis neseniai buvo išviliotas iš "pogrindžio" ir apklaustas, tačiau pareigūnams jį teko paleisti. A. Kliunka teigia, kad prokuratūra turi duomenų, kas nužudė Sigitą Čiapą, tačiau dar yra įrodymų spragų, kurias laikui bėgant stengiamasi užpildyti.
Tuo tarpu H. Daktaras atsėdėjo, kaip manoma, už vieną mažiausių savo nuodėmių...
"Prokuroras už ar prieš?"
Taip netikėtai suėmus Henriką Daktarą, visuomenė ilgokai negalėjo atsitokėti iš nustebimo. Kaip jau anksčiau minėjome, kiekvienas kaunietis net vidury nakties prižadintas pasakytų, kad Henytė - Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas. Ir netgi visuomenės saugumo garantas, be kurio Kaunas tiesiog negali išsiversti. Klaipėda be S. Gaidjurgio gali, Vilnius be "brigados" irgi nepražuvo, o štai Kaune be Daktaro - tik anarchija ir "bespredelas". Sako, kad kai buvo pasodintas Henytė, Užliedžiuose gyventojai vėl pradėjo rakinti namų duris. Ko anksčiau (tarsi kokioje Švedijoje) beveik niekada nedarė.
Taigi visuomenė sunerimusi laukė, kokie gi kaltinimai bus pateikti H. Daktarui, jos ir Kauno unikumui. Generalinės prokuratūros pareigūnai puikiai suprato, kad dabar verkiant reikia įrodyti kuo daugiau Henytės nusikaltimų ir pateikti kuo svaresnių kaltinimų. Juk kaip ten būtų, Generalinės prokuratūros pareigūnai, bendradarbiaudami su vietos policija, jau buvo pasodinę visą pulką Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių, Kelmės, Šiaulių, Alytaus organizuotų nusikaltėlių. Nesinorėjo, kad žygis prieš Kauno "šeimas" baigtųsi teisėsaugos fiasko.
A. Kliunka prisipažįsta, jog pirmiausia nutarė pasikalbėti su sumuštąja dainininke Džordana Butkute. Tuo metu estrados žvaigždė dar buvo pačiame savo šlovės zenite, žurnalai ir laikraščiai spausdindavo erotiškas dainininkės nuotraukas, o "Respublika", atrodo, "Nuomonių" puslapyje skaitytojams pateikė Džordanos atvirą laišką H. Daktarui. Žvaigždė apgailestavo dėl įvykio "Viluloje", prašė "galingo ir įtakingo H. Daktaro" jai, bejėgei moteriškei, nekeršyti. Taigi prokuroras visai logiškai manė, kad garsiajai Džordanai tokiu sunkiu momentu labai reikia teisėsaugos paramos ir pagalbos. Tačiau atvykus į Džordanos namus taip nebeatrodė.
Kai dainininkė suprato, kad kalbasi su Generalinės prokuratūros pareigūnais, nutarė atlikti apklausą: "Prokurore, o jūs už ar prieš Henriką Daktarą?" A. Kliunka tada apsigręžė ir išvyko, nutaręs primadoną pasikviesti į apklausą kitą dieną.
Kita diena neatrodė šviesesnė: dainininkė atvyko nešina pluošteliu pačių įspūdingiausių savo nuotraukų. Apie paslaptingąjį įvykį "Viluloje" kalbėti nepanoro, suko kalbą šalin, o galiausiai pasiguodė, kad jai reikia kažkur skubiai važiuoti, bet neturi transporto. Atseit pareigūnai galėtų laikinai pabūti taksistais. A. Kliunka sako nenorįs nieko bloga apie estrados žvaigždes galvoti, tačiau kai tokia euforiška nukentėjusioji (jeigu iš viso nukentėjo), tai kaltinimus, esą H. Daktaras sumušė dainininkę, teko pamiršti. Nenorėta ir dėl jos pačios saugumo spausti duoti parodymus prieš H. Daktarą: buvo aišku, kad teisme kaltinamųjų parodymų ji atsisakys.
"Milevskis laikėsi vyriškai"
A. Kliunka tik geru žodžiu gali paminėti dabartinį Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybos vyr. komisarą Jurijų Milevskį. Pareigūnas kadaise vadovavo S. Čiapo apsaugai. Kai pavogė J. Milevskio automobilį, buvo kreiptasi į H. Daktarą, sumokėta išpirka. Tada H. Daktaras su savo apsaugininku ir parodė, kurioje vietoje tas automobilis stovi.
Visa ši istorija buvo užfiksuota, dėl Henytės tarpininkavimo išsiperkant vogtus automobilius surinkta kitų įrodymų, atsirado liudininkų. Taigi kažkas kadaise, H. Daktarui nenujaučiant, ruošė nedidelį "siurprizėlį".
- J. Milevskis nepabūgo, laikėsi vyriškai iki galo, - teigia A. Kliunka. - O surinktų įrodymų pakako, kad H. Daktarui būtų pateikti net keli rimti kaltinimai. Taip sakant, nepavyko dėl alkoholio distribucijos, dėl dainininkės sumušimo, tačiau dėl automobilių - puikiausiai.
Taip H. Daktaras, apkaltintas turto prievartavimu iš "Agoros" apsaugos tarnybos viršininko J. Milevskio, už tai ir buvo nuteistas 7,5 metų laisvės atėmimo. Nusprendęs, kad teismo, nagrinėjusio jo skundą, būta šališko, nes bylą nagrinėjusiems teisėjams nurodymus dėl to, koks turėtų būti sprendimas, davė tuometinis Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Greičius, H. Daktaras kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Išnagrinėjus bylą Strasbūre buvo nuspręsta, kad H. Daktaras teisus: V. Greičius, pateikdamas kasacinį teikimą, buvo neteisus, o jo sudaryta trijų teisėjų kolegija pažeidė H. Daktaro teisę į nešališką teismą. Jokios piniginės kompensacijos Europos Žmogaus Teisių Teismas H. Daktarui nepriteisė, tačiau nusprendė, kad Lietuva turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Praėjusių metų spalio mėnesį atlikęs tris ketvirtadalius bausmės kaip gerai besielgiantis kalinys H. Daktaras buvo paleistas į laisvę. Prie Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos vartų anksčiau laiko išleistą Henytę visa Lietuvos žiniasklaida pasitiko tarsi tautos didvyrį.
Beje, minėtos kolonijos buvęs kapelionas H. Daktarą prisimena kaip ypatingą ir netgi savotiškai padorų žmogų. Kol daugelis, kaip neseniai Alytuje, šlamštė narkotikus, užsiiminėjo nereikalingomis intrigomis, H. Daktaras... skaitė knygeles apie sveiką gyvenimo būdą, sportavo, valgė vegetarišką maistą, kolonijos parduotuvėlėje "išpirkdavo visus vaisius bei riešutus" ir netgi savotiškai kovojo prieš narkomaniją. Kartą vienam tokių problemų turinčiam nuteistajam Henytė pasiūlęs mesti narkotikus, o už tai pažadėjęs paremti maisto produktais. Žmogelis, galėjęs gyventi sau autoriteto pašonėje ir vargo nematyti, vis dėlto žalingo įpročio neatsisakė. Narkotikai buvę stipresni. Tačiau tai Henytę charakterizuoja kaip žmogų, linkusį į labdaringas akcijas ir mėgstantį pasidalinti "savo geru".
Tačiau J. Milevskio H. Daktaras, atrodo, neužmiršo. Prieš kurį laiką Lukiškių kalėjime kalinčiam žmogžudžiui Pranui Morkūnui staiga prabilo sąžinė ir jis nusprendė duoti parodymus prieš J. Milevskį. P. Morkūnas pasakojo dešimties metų senumo įvykius. Atseit jis girdėjo, kaip J. Milevskis S. Čiapui pasakojo apie beisbolo lazda užmuštą jonavietį. Komisarui prokurorės kabinete teko dalyvauti akistatoje su kaliniu. J. Milevskio nuomone, tai - vis H. Daktaro kerštas.
O užmuštas jonaviškis iš tikro egzistuoja. Vienas didžiausių "Agoros" skolininkų R. N. buvo nužudytas 1993-iųjų gruodį. Iš namų verslininką išsivežė tuometinis "Agoros" apsaugos vadas J. Milevskis, vėliau per apklausas sakęs, kad iš "Agoros" R. N. išėjo sveikas.
S. Čiapo byloje - jokių permainų
Skaitytojams, atidžiai sekantiems laikraščius ar žiūrintiems informacines televizijos laidas, vienu metu tikriausiai sušvito viltis: galbūt pagaliau bus išaiškintas ir mįslingasis S. Čiapo nužudymas. Mat Generalinės prokuratūros pareigūnų rankose atsidūrė po S. Čiapo nužudymo kelerius metus slapstęsis su "daktarais" siejamas E. Abarius (Goga).
E. Abarius laikomas vienu iš "Daktarų" lyderiu. Dar sovietmečiu kartu su Henytės broliu jis buvo nuteistas už grupinį išžaginimą, o vėliau ne kartą įvairiose bylose figūravo kaip įtariamasis. Kartu su tuo pačiu Henyte kartą buvo sulaikytas Utenoje, kur bandė "į protą" atvesti vienos bendrovės vadovus. Vėliau Goga buvo įpareigotas deklaruoti turtą, nebendrauti su Guzu, Luru. Manoma, kad kaip tik E. Abarius tvarkė "Daktarų" finansus, vadovavo žvalgybai. Generalinė prokuratūra turėjo duomenų, kad Gogos namuose yra kompiuteris, kuriame užfiksuotos visos finansinės operacijos, tačiau to kompiuterio surasti nepavyko. Lyg ir per policijos žioplumą - kratą atliko ne tame E. Abariaus name.
Prieš kelis mėnesius buvo paskelbta E. Abariaus paieška, mat jis kaltinamas, jog su grupe kauniečių tarpininkavęs parduodant nužudytojo kunigo R. Mikutavičiaus kolekcijos paveikslus. Pasak Generalinės prokuratūros pareigūnų, Gogai buvo labai nenaudinga atsidurti ieškomųjų sąrašuose dėl tokio nesunkaus nusikaltimo (padėjimas realizuoti nusikalstamu būdu įgytas vertybes). Taigi jam parūpo "legalizuotis". Gogos advokatas paskambino į Generalinę prokuratūrą, pasiteiravo, ar, jeigu Goga atvyks ir duos parodymus paveikslų byloje, jo nesuims.
Prokurorui buvo žinoma, kad E. Abariaus išskėstomis rankomis laukia ir kolegos, tiriantys S. Čiapo nužudymo bylą. Taigi E. Abarių buvo numatyta suimti. Tačiau pareigūnas diplomatiškai išsisuko: apklausus dėl paveikslų, Goga bus išleistas. Tada E. Abarius ir pasirodė. O netrukus jį jau apklausinėjo kitoje, S. Čiapo, byloje. Goga kuriam laikui buvo ir sulaikytas, tačiau pareigūnai jo neapgavo: juk žmogų sulaikė ne dėl paveikslų...
Algimantas Kliunka, "Akistatos" paklaustas, ar kada nors bus išaiškintos G. Pluščiausko, S. Čiapo nužudymo bylos, atsiduso:
- Kuo daugiau laiko praeina nuo nusikaltimo, tuo sunkiau jį atskleisti. O kartais net neįmanoma. Žinome, kad nužudyti S. Čiapą susitarė Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai (kauniečiai tam nebūtų ryžęsi be "kolegų" palaiminimo, mat po tokių rezonansinių nusikaltimų kuriam laikui suintensyvėja policijos darbas, o tai nusikaltėliams nenaudinga). Ši baudžiamoji byla nepamiršta. Nuo 1996 metų po kruopelytę renkami įrodymai viliantis užpildyti spragas.
Įtariamaisiais S. Čiapo nužudyme buvo ne tik Egidijus Abarius, bet ir broliai Algis bei Vidmantas Revuckai, Žymantas Janiselis, Rolandas Zaveckas, Saulius Pilipavičius. Deja, įrodymų kol kas pritrūko, o šiandien ne vieno jau nėra ir gyvo.
Paprašytas charakterizuoti H. Daktarą Algimantas Kliunka ilgai nesvarstė:
- Atrodė linksmas žmogus. Bent nekonfliktavo tardomas. Tačiau per tardymą ir žiniasklaidoje nuolat primityviai kartojo apie alkaną jaunimą, nepaklusnius "berniukus". Jeigu ne vienas kitas Henytės pareiškimas (apie užsakymus "užversti", "apsimežančius tardytojus ir žurnalistus"), atrodytų, bendrauji su gana maloniu, šiek tiek ribotu žmogumi.
