REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kalbame apie klimato kaitą, visuomet linčiuojamas žmogus: per daug arba neatsakingai važinėja automobiliu, nerūšiuoja šiukšlių, neprisideda perdirbant atliekas, netaupo elektros, švaisto maisto produktus ir kitaip prisideda prie taršos, sukeliančios klimato kaitą – šiam nusižengimų sąrašui, regis, nėra pabaigos.

Kai kalbame apie klimato kaitą, visuomet linčiuojamas žmogus: per daug arba neatsakingai važinėja automobiliu, nerūšiuoja šiukšlių, neprisideda perdirbant atliekas, netaupo elektros, švaisto maisto produktus ir kitaip prisideda prie taršos, sukeliančios klimato kaitą – šiam nusižengimų sąrašui, regis, nėra pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar žmogus – tik atpirkimo ožys? O gal antropogeninė klimato kaitos kilmė jau ne vieną dešimtmetį linksniuojama ne be reikalo?

REKLAMA

Reaktyviniu greičiu

Esama nuomonių, kad klimato kaitos reiškinio baimintis nereikėtų – esą ji egzistuoja kur kas seniau, nei sugalvotas šis terminas, ir vyksta visiškai natūraliai. Tiesos čia yra – natūrali klimato kaita nėra išgalvotas terminas. Vis dėlto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys teigia, kad natūralios ir antropogeninės kilmės klimato kaitų tapatinti nederėtų:

REKLAMA
REKLAMA

„Pagrindinis šių kaitų skirtumas yra laikas – kaip greitai vyksta pokyčiai. Dėl natūralių gamtos svyravimų mūsų planetoje klimatas keičiasi – tai yra taip vadinami Milankovičiaus ciklai, tačiau tokie procesai yra labai lėti. Tai, kas gamtoje natūraliai vyktų tūkstančius metų, žmonijai užtruko vos šimtą – laiko skalė yra visai kita.”

Žingnis į priekį ir du atgal

Žmonės per nesuvokiamai trumpą laiko tarpą gerokai kilstelėjo vidutinę temperatūrą ir pridarė nemažai kitos žalos. Tiesa, nemaža pasaulio dalis dabar bando atitaisyti sukeltas pasekmes. J. Kilpys kaip pirmaujančias čia išskiria Europą ir JAV, kuriose dėl vyriausybės priemonių matosi pozityvūs ženklai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiame fone antropogeninę klimato kaitos kilmę galima įžiūrėti labai aiškiai: šalys, kontinentai, įdedantys daug pastangų kovoje su klimato kaita, besistengiantys užkirsti kelią taršai, švaistymui ir kitiems veiksniams, pasiekia pastebimų rezultatų. Pastarieji ypatingai ryškiai matosi juodame fone – lyginant juos su tokiomis šalimis kaip Kinija, Indija ir kitomis, kurių taršos mastai auga nesustabdomais kiekiais. Turime pripažinti – problema sprendžiasi tik tuomet, jei antropogeninės kilmės klimato kaita būtų tik pramanas, jos procesų sustabdyti nepavyktų, kaip pavyksta

REKLAMA

Europos ar JAV atveju. Visgi nei Europai, nei JAV džiūgauti nereiktų: „Klimato kaita yra globalus procesas. Tai, kas įvyko Kinijoje, atsiliepia visiems regionams. Ir nors išsivysčiusios šalys rodo teigiamus ženklus, žiūrint globaliai situacija prastėja ir tai vyksta labai sparčiai”, – pasakojo J. Kilpys. Taigi, klimato kaita ne tik turi antropogeninę kilmę – dar ji negali sustoti progresavusi, jei jūs stengiatės sumažinti taršą, o jūsų kaimynas net nežada sustoti. Matematika labai paprasta – minuso ir pliuso kovoje visuomet nugali minusas, todėl kapstytis po savo daržą neužtenka – kartais tenka žvilgtelti ir į kitų. Tokia yra antropogeninės kilmės klimato kaitos kaina ir teisintis natūraliais gamtiniais procesais čia nereikėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų