Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje. Kai kuriais atvejais svarbi tampa ir 183 dienų riba.
Socialiniuose tinkluose – klausimas
Ši tema pastarosiomis savaitėmis užvirė ir socialiniuose tinkluose. Vienoje „Facebook“ grupėje, vienijančioje užsienyje gyvenančius lietuvius, pasirodė klausimas:
„Sveiki, gal kas žinote? Planuoju išvykti gyventi į užsienį, bet dirbsiu nuotoliu Lietuvos įmonei. Ar keičiasi mokesčiai? Ar reikia kažką papildomai deklaruoti?“
Į šį klausimą netruko sureaguoti kiti grupės nariai.
„Jei kontraktas su Lietuvos įmone, tai nieko daryti nereikia. Tik jei keisi darbą į užsienio, tada jau deklaruok išvykimą, kad privalomojo sveikatos draudimo neskaičiuotų“, – rašė vienas komentatorius.
„Niekas nesikeičia“, – tikino kitas.
Tuo pat metu kitoje grupėje pasirodė labai panašus klausimas, o atsakymai vyravo taip pat skirtingi:
„Jei nekeičiate deklaruotos gyvenamosios vietos nesikeičia“, – patarė vienas grupės narys.
„Jeigu gyvensite ne Lietuvoje, tai mokesčiai turėtų būti mokami jūsų gyvenamojoje užsienio šalyje“, – atsakė dar vienas komentatorius.
Kas lemia, kurioje šalyje tampama mokesčių rezidentu?
VMI pabrėžia, kad mokesčių mokėjimo vieta priklauso ne nuo to, kur registruota įmonė, o nuo to, kur žmogus laikomas mokesčių rezidentu.
Pasak VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, gyventojas laikomas Lietuvos rezidentu mokesčių tikslais, jeigu jis tenkina bent vieną Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą kriterijų.
Tai gali būti nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai interesai, buvimas Lietuvoje 183 dienas ar ilgiau, arba kiti įstatyme nurodyti atvejai.
„Vertinant, kurioje valstybėje gyventojas turi daugiau interesų, atsižvelgiama į aplinkybių visumą“, – pabrėžia VMI atstovė.
183 dienos
VMI nurodo, kad vien tik buvimas kitoje valstybėje ilgiau nei 183 dienas savaime dar nereiškia, jog asmuo nebelaikomas Lietuvos mokesčių rezidentu. Vertinama ne tik faktinė buvimo užsienio valstybėje trukmė, bet ir tai, kurioje valstybėje kalendoriniais metais asmuo turėjo daugiau interesų.
Jeigu iš Lietuvos išvykęs gyventojas mokestiniu laikotarpiu laikomas Lietuvos rezidentu ir dirba nuotoliniu būdu užsienio valstybėje, atlyginimą gauna iš Lietuvos įmonės, kuri toje valstybėje nevykdo ūkinės veiklos per nuolatinę buveinę, taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos.
Tokiu atveju atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį užsienio valstybėje, jeigu toje valstybėje jis ištisai ar su pertraukomis išbūna 183 dienas ar ilgiau bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu.
Apmokestinimo teises tarp valstybių paskirsto Lietuvos su atitinkama užsienio valstybe sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio nuostatos.
Kada Lietuvoje neapmokestinamas?
R. Virvilienė nurodo, kad jeigu užsienio valstybėje dirbantis asmuo laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, t. y. neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų, iš Lietuvos įmonės gaunamas darbo užmokestis už užsienio valstybėje atliekamą darbą Lietuvoje neapmokestinamas, nes tokios pajamos nelaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu.
VMI pabrėžia, kad kiekviena užsienio valstybė savo vidaus teisės aktuose yra nustačiusi mokesčių mokėtojams taikomas taisykles.
Tuo metu teisę apmokestinti užsienio valstybės rezidento iš Lietuvos gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas tarp valstybių paskirsto taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.
