Atsižvelgiant į orinio (aerozolinio) plitimo, kaip pagrindinio, o gal ir vienintelio – juk nieko nebestebina, kad niekas nebekalba apie perdavimą nuo paviršių? Gal tas pats nutiks ir su lašeliniu? – viruso plitimo hipotezę. Hipotetiškas jis kaip vienintelis, dėl pačio tokio plitimo būdo egzistavimo, išskyrus CDC, jau niekas neabejoja, net WHO nuo vidurvasario pakeitė nuomonę, tokios veiklos turėjo būti atlaisvintos tik prasidėjus šiltajam sezonui, kai galima bus jas vykdyti pravertomis durimis ir langais, t.y. užtikrinant vėdinimą.
Žymiai pavojingesnė klaida aerozolinio užsikrėtimo požiūriu – įkyriai priminsiu, kad galimai tai yra vienintelis užsikrėtimo būdas, – būtų leidimas bendrauti dviem namų ūkiams uždarose patalpose. Kalbos apie tokio leidimo davimą jau Velykoms, mano kuklia nuomone, yra labai negeras dalykas.
Galbūt tai būtų dar blogesnis savo pasekmėmis sprendimas nei klubų, barų ir sporto klubų atidarymas iki šiltojo sezono pradžios. Naktiniai klubų ir barų atidarymą laikau problematišku net vasara, nes didžioji dalis turi prastą ventiliaciją, o dėl skleidžiamo triukšmo langus užsidaro net šiltuoju metų laiku, prisiminkime praeitos vasaros židinius Vilniaus gatvėjė. Bendravimas tarp ūkių iki šiltojo sezono pradžios, leisiančio užtikrinti visuotinę patalpų ventiliaciją, uždarose patalpose gali vykti tik humanitariniais pagrindais – senų, ligotų, vienišų su pažeista psichika ar nervais lankymas.
Ką galima būtų drąsiai laisvinti dabar ar artimu laiku? Lauko kavinių ir restoranų veiklą lauke galima būtų leisti nors ir šiandien. Galbūt iki šiltojo sezono pradžios be alkoholio, nes jis sukelia savų pavojų: neatsakingą elgesį, peršalimus, nejaučiant aplinkinės temperatūros.
Renginius lauke, nepriklausomai nuo lankytojų skaičiaus nuo gegužės mėnesio (vėliausiai). Visą prekybą didelėse, gerai vėdinamose patalpose. Praktiškai, tai šiandien reikštų visą prekybą. Patalpų dydis (jei dar tiksliau, tai jų kubatūra) ir ventiliacija apsaugo nuo kritinės aerozolio koncentracijos, o kaukės, galima sakyti, šimtas procentų apsaugo nuo lašelių. Lašelinis būdas dar vis lieka kaip hipotetinis. Dar kartą prisiminkime Dundulio žodžius, kad Norfoje prekybinis personalas sirgo mažiau nei populiacija.
Ne tik draudimai yra svarbu. Labai svarbus ir visuomenės švietimas. Jo tiesiog nėra, jei kalbėtume apie užsikrėtimo būdų diferenciaciją, ir ypač aerozolinį plitimo būdą.
Didžioji žmonių dalis nori saugotis, ir ne tai kad ji nežino kaip tą daryti, ji nežino ir nesupranta savisaugos priemonių prioritetų ir jų logikos.
Ar pavyzdžiui kas nors informavo, kad būnant mažose nevėdinamose uždarose patalpose dviejų metrų atstumas nėra pakankama apsisaugojimo priemone? Sąrašą galima būtų tęsti. O žinia galėtų būti labai paprasta ir prieinama, telpanti į vieną sakinį: buvimas mažose nevėdinamose uždarose erdvėse (butas, darbo buitinė patalpa, transporto priemonė, kitos mažos erdvės) net ir išlaikant dviejų metrų atstumą ir dėvint kaukę yra labai pavojingas aerozolinio (orinio) užsikrėtimo požiūriu.
Dėl šios priežasties raginama susilaikyti nuo visų išvengiamų susitikimų, buvimo kartu ir kolektyvinių veiklų mažose uždarose erdvėse. Tuo pat metu paaiškinant, kodėl pavojingos būtent mažos nevėdinamos erdvės. Nevėdinamos erdvės mažumas leidžia susikaupti kritiniam virusą nešančio aerozolio kiekiui reikalingam užsikrėtimui įvykti, neleidžia jam išsisklaidyti.
Komentaro autorius – Žilvinas Nečiūnas, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narys. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.
