Žudikas pabandė iš valstybės prisiteisti 7,7 tūkst. eurų dėl 257 parų, kurias, kol laukė teismo sprendimo, jam teko praleisti buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Ten jis atsidūrė iškart po to, kai nužudė žmogų – 2010 metų sausio 13-ąją. Nusikaltimas sukrečia savo žiaurumu. Mat daugiabučio laiptinėje tarp trečio ir ketvirto aukšto pastumtas vyras iškrito pro langą, trenkėsi į stogelį, o tada nukrito ant žemės.
Nors sužalojimai buvo itin sunkūs, bet kurį laiką iškritęs vyras dar rodė gyvybės ženklus. Tuo metu jis kentė nežmoniškas kančias, tačiau atvežus jį į ligoninę, gydytojams liko tik konstatuoti jo mirtį.
Konfliktas laiptinėje
Kraupus nusikaltimas įvykdytas 2010-ųjų sausio 13-sios pavakarę, daugiabučio laiptinės aikštelėje. Bylos duomenimis, S. Morkūnas kaltu dėl nužudymo neprisipažino.
Jis teikė, kad nužudytasis D. K. iškrito pats. Su auka S. Morkūnas buvo pažįstamas nuo 2000 metų, kartu dirbo nelegaliai statybose, santykiai esą tarp jų buvo geri. S. Morkūno sugyventinė tuo metu gyveno Vilniuje, o jis su 3 bendromis dukromis Elektrėnuose.
2010 m. sausio 13 d. po pietų S. Morkūnas pasiėmė mergaites iš darželio ir atvažiavo į Vilnių, norėjo palikti jas motinai, o pats važiuoti į Turniškes tartis dėl remonto darbų pas užsakovę.
Kambaryje ant stalo jis pamatė butelį nuo šampano ir paklausė: „Kas buvo, ką šventė?“. Moteris atsakė, kad buvo D. K., kuris, savo paties nelaimei, netrukus paskambino moteriai.
Ši atsiliepė ir pasiūlė užeiti. Nieko nesakius, kad yra atvykęs S. Morkūnas. D. K. atėjo, buvo girtas. Pats S. Morkūnas tuo metu buvo blaivus. Prieš tai jam sugyventinė pasiguodė, kad D. K. jai trenkė, net guzas iššoko.
Todėl S. Morkūnas atėjusį D. K. pakvietė pasikalbėti į daugiabučio laiptinę. Bute liko jo sugyventinė ir mergaitės. Koridoriuje vyrai susistumdė, o vienas stumtelėjimas baigėsi tragiškai.
D. K. iškrito pro langą ir žuvo. Į butą sugrįžęs S. Morkūnas teigė, kad D. K. esą pats iškrito pro langą. Netrukus jis pasišalino iš daugiabučio. Netoliese esančioje degalinėje nusipirko butelį vyno ir cigarečių. Vyną išgėrė iškart.
Tą patį vakarą jis sulaukė sugyventinės skambučio, kuri pasiūlė S. Morkūnui sugrįžti. Šis nieko neįtardamas sugrįžo, o ten jo jau laukė policijos pareigūnai. Nors S. Morkūnas visą laiką neigė savo kaltę, bet teismui pakako įrodymų nuteisti jį 14 metų. Pridėjus dar vieną neatliktą bausmę, S. Morkūnui paskirta galutinė 15 su puse metų įkalinimo bausmė.
Pinigų negaus
Kaip jau minėta, dienas už grotų leidžiantis S. Morkūnas šiemet kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 7 710 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Jis teigė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. 257 paras, buvo laikomas Lukiškių kalėjime netinkamomis sąlygomis. S. Morkūnas nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės, nesuteikiant privalomo ploto ir nesudarant sveikatai nekenksmingų sąlygų.
Žudikas piktinosi, kad kameroje buvęs tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele tik iš vienos pusės, tačiau priekyje nebuvo jokių durų, sienelių ar užuolaidos. Taip pat teigė, kad kameroje ir tualete nebuvo ventiliacijos, todėl patalpoje tvyrojo blogas kvapas.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo daug tarakonų ir jis nematė, kad kalėjimo administracija būtų bandžiusi juos naikinti. Be to, kadangi pasivaikščiojimui gryname ore būdavo skiriama tik 1 valanda per parą, todėl pareiškėjui tekdavo likusias 23 valandas būti kameroje ir gulėti, neturint galimybės sėdėti, nes jo gultas buvo apačioje, o viršutinis žemai nuleistas.
Dėl visų išvardintų priežasčių pareiškėjas teigė kentęs nuolatinį stresą, juto skausmą, depresiją bei diskriminaciją dėl neįgalumo.
Nepaisant visų šių argumentų, teismas priėmė sprendimą atmesti S. Morkūno skundą kaip nepagrįstą. Todėl iš prašomos sumos žudikui nebuvo priteista nė cento.
