Komisija argumentuoja, kad tokia referendumo iniciatyva negali būti registruojama, kadangi prieštarauja Konstitucijos ir Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatoms tiek dėl turinio, tiek dėl teisinio aiškumo.
Pagrindinio valstybės įstatymo 127 straipsnio papildomą dalį „Valstybė neapmokestina piliečio turto“ įvesti siūlė piliečių grupė, kuriai VRK posėdyje atstovavo Zigmas Vaišvila, Gediminas Ustinavičius ir Egidijus Čibirauskas.
„Siūloma pataisos formuluotė yra labai aiški ir paprasta“, – piliečių iniciatyvinė grupė rašė savo atsakyme į VRK nutarimą.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad piliečio turtas neapmokestinamas. Kas čia yra neaišku? Mes juridinių asmenų neminėjome ir nežinau, iš kur kilo fantazija apie tai. Juridinis asmuo ir pilietis yra visiškai skirtingos sąvokos“, – ketvirtadienį VRK posėdyje sakė vienas iš iniciatorių Z. Vaišvila.
Įvertinusi iniciatyvinės grupės siūlomą Konstitucijos papildymo projektą, VRK savo sprendime akcentavo, kad dėl analogiškos iniciatyvos jau buvo priimtas tiek VRK, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas.
Komisijos teigimu, gegužės pradžioje piliečių referendumo iniciatyvinė grupė jau buvo pateikusi labai panašų Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūlyta įtvirtinti, kad „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas“. Ši pataisa buvo atmesta kaip neatitinkanti Konstitucijos bei Lietuvos referendumo konstitucinio įstatymo reikalavimų.
Tąkart iniciatyvinės grupės atstovams apskundus tokį VRK sprendimą LVAT, šis konstatavo, jog Konstitucijos pataisa – „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas“ – nėra aiški ir vienareikšmė, nes suponuoja, kad bet koks tik piliečio turtas Lietuvoje būtų neapmokestinamas.
Be to, tokia nuostata diskriminuotų užsienio piliečius, prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, valstybės geopolitinės orientacijos principui ir nepagrįstai išbalansuotų Konstitucijos, kaip vientiso ir darnaus akto, sistemą.
Teismo nuomone, VRK buvo priėmusi pagrįstą sprendimą neregistruoti tokios referendumo iniciatyvos ir paliko jį galioti.
VRK teigimu, nors žodžių junginiai ir jų išdėstymas dabar išnagrinėtoje formuluotėje kiek skiriasi nuo ankstesnės, jos prasmė kelia dar daugiau neaiškumų dėl teisinio reguliavimo apimties, nes gali būti suprantama kaip viso turto – tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo – apmokestinimo Lietuvos Respublikos piliečiams draudimas.
ELTA primena, kad Seimas birželio 26-ąją pritarė pirmą būstą apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų, o visus likusius gyventojų NT objektus – sumuoti ir apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Taip pat nuspręsta metines visų gyventojų, išskyrus ūkininkus, pajamas sumuoti ir apmokestinti progresyviau, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius , kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios kitąmet.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
