Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tiki asmeninių pažinčių jėga sprendžiant keblius klausimus ir teigia nepadaręs politinės klaidos priimdamas Kaliningrado gubernatoriaus kvietimą kartu skristi į Stokholmą. „Ir toliau tai darysiu, jeigu matysiu, kad tai padeda man įgyvendinti mūsų diplomatijos uždavinius“, – sakė ministras.
Praėjusią savaitę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sulaukėte nemažai kritikos dėl neva pasikeitusio šalies užsienio politikos kurso, konkrečiai – dėl sustiprėjusio nuolaidžiavimo Rytų kaimynams.
- Kaip pakomentuotumėte Jums išsakomus priekaištus, kad Lietuvos užsienio politika keičia prioritetus, griaunamas jos tęstinumas?
- Tokia kritika yra tikrai nepagrįsta, nes aš visada pasisakiau už Lietuvos Respublikos užsienio politikos tęstinumą. Tai yra greitai 20 metų švęsiančios Lietuvos valstybės viena didžiausių vertybių. Mūsų užsienio politika yra ir, esu įsitikinęs, toliau išliks statoma ant trijų svarbiausių ramsčių: narystės NATO, narystės Europos Sąjungoje ir gerų kaimyninių santykių su visais. Kartu turime ginti Lietuvos verslo interesus. Ypač dabar, ekonomikos nuosmukio metu, turime ieškoti būdų, kad diplomatija reikštųsi ne tik begalėje pasitarimų Briuselyje ar kur kitur, bet ir padėti mūsų verslui išlaikyti rinkas ten, kur esame įsitvirtinę, bei ieškoti naujų rinkų. Dėl šio ketvirto akcento dažnai kyla nesuprantamų baimių. Tai stebina.
- Ar nesibaiminate, kad mūsų užsienio politika gali nejučiomis susitraukti iki prekybos politikos?
- Lietuvos užsienio politika grindžiama asmeninės laisvės, demokratijos ir įstatymų viršenybės vertybėmis. Remiame tas šalis, kurios tas vertybes išpažįsta.
- Minėtame frakcijos posėdyje esą pareiškėte, kad demokratijos importas į Baltarusiją, Ukrainą ir Gruziją nepavyko. Ką norėjote pasakyti?
- Norėjau pasakyti, kad turime vadovautis Lietuvos nacionaliniais prag matiniais interesais. Neraginu atsisakyti vertybių. Priešingai, mūsų pragmatinis interesas – kad šalia Lietuvos būtų šalys, kurios vadovautųsi demokratinėmis vertybėmis. Antra vertus, matome, kad neįmanoma demokratijos eksportuoti į tas šalis, kurios tam nėra subrendusios. Akivaizdžiausias pavyzdys yra Baltarusija. Nesiūlau su tuo susitaikyti, bet mūsų interesas yra ir ekonominė diplomatija.
- Kaip vertinate vertybinius nesutarimus su Jus į ministrus delegavusia TS-LKD? Ar Jus palaiko premjeras ir šios partijos vadovybė?
- Tikrai turiu Ministro Pirmininko ir kolegų ministrų kabineto narių palaikymą. Jie supranta ir vertina mano nuomonę. Kita vertus, nuo studijų metų vadovavausi konservatyviai liberaliomis vertybėmis. Visuomet maniau, kad valstybės pareigūnai yra piliečių tarnai, pasisakiau už mažesnius mokesčius ir didesnę laisvę verslui. Tai taikau ir užsienio politikai. Verslas yra svarbiausias mūsų partneris. Kai kas, gaila, žiūri į verslą įtariai. Manau, kad kai kurių Seimo narių nuomonė ilgainiui pasikeis.
- Praėjusią savaitę kartu su Rusijos Federacijos transporto ministru Igoriu Levitinu vadovavote Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdžiui. Kokios pažangos pavyko pasiekti, kad būtų apginti mūsų vežėjų ir pienininkų interesai Rusijoje?
- Dar rugpjūčio mėnesį, kai mūsų vežėjams Latvijos ir Lietuvos pasienyje iškilo problemų su Rusija, pasinaudojau savo pažintimi ir paskambinau telefonu ministrui I.Levitinui, kurį 7 val. ryto pažadinau tolimame krašte, kur jis poilsiavo. Jis prisidėjo, kad ši problema būtų išspręsta. Tai pavyzdys, kad asmeniniai kontaktai yra labai svarbūs. Juos plėtojau 16 metų su ES ir NATO kolegomis – ministrais, ambasadoriais, kongreso nariais ir parlamentarais. Žinau, kokią reikšmę turi asmeninė pažintis.
Su savo kolega ryšį palaiko žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, Veterinarijos priežiūros tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas. Tokio ryšio labai trūko (dabar atsirado) tarp mūsų ir Rusijos muitinių vadovų. Komisijos posėdžio metu kaip tik ir kalbėjomės, kad problemų dažnai kyla dėl to, kad prastai dirba kai kurių žinybų vadovai, jiems trūksta kompetencijos. Pripažįstu, kad Rusija rugpjūčio mėnesį mūsų vežėjams taikė diskriminacines priemones. Beje, prob lemai spręsti panaudojau ne tik kontaktus su Rusijos ministru, bet ir su kolegomis Europos Komisijoje, kuri reagavo labai greitai.
- Ar tie asmeniniai kontaktai kartais nebūna pernelyg artimi? Sulaukėte nemažai kritikos dėl to, kad į Baltijos jūros regiono plėtros forumą Stokholme skridote Kaliningrado srities gubernatoriaus G.Bosso lėktuvu. Ar nemanote padaręs politinę klaidą?
- Nemanau, kad padariau politinę klaidą, nes mano 20 metų diplomatinės tarnybos Lietuvos valstybei ir jos piliečiams patirtis akivaizdžiai liudija: asmeniniai kontaktai politikoje, diplomatijoje atlieka vieną svarbiausių vaidmenų. Visada tikėjau asmeninių pažinčių jėga sprendžiant įvairiausius klausimus. Tai ir toliau darysiu. Reikia pažinti žmogų, suprasti kalbėti žiūrint į akis net tada, kai su juo nesutinki. Skridau malūnsparniu su Gruzijos ministru, lėktuvu – su G.Bossu, esu skridęs su Graikijos ministre, NATO generolais. Ir toliau tai darysiu, jeigu matysiu, kad tai padeda man įgyvendinti mūsų diplomatijos uždavinius.
- Susilaukėte priekaištų, kad galbūt ne viską padarėte, kad į UNESCO pirmininkės postą nepavyko sėkmingai kandidatuoti Lietuvos atstovei Inai Marčiulionytei.
Pirmiausia, pasigedau iš I.Marčiulionytės nuoširdžios padėkos savo kolegoms ir Lietuvos mokesčių mokėtojams, kurie skyrė lėšų, kad ji būtų išrinkta. Stebina, kad žmonės nesugeba pralaimėti, o tai yra viena iš būtinų žmogiškųjų ir dip lomatijos savybių. Kandidatavo ne I.Marčiulionytė, o Lietuvos diplomatija. Ir visi diplomatai 57 Lietuvos atstovybėse darė viską, kad mūsų patvirtinta kandidatūra laimėtų. Atsiimdami savo kandidatūrą nepatyrėme gėdos, nes elgėmės solidariai ragindami balsuoti už ES kandidatę.
Arvydas Jockus
