„Vakar galutinai jau URK ir ERK (Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų – BNS) bendrame posėdyje apsisprendėme ir bendrai priėmėme sprendimą siūlyti dalyvauti „50 ant 50“, – nurodė vidaus reikalų ministras.
Apie tokią komitetų poziciją BNS trečiadienį pranešė ir socdemė Europos reikalų komiteto vadovė Rasa Budbergytė, tačiau ji neįvardijo, kokia proporcija migrantai būtų priimami arba už juos būtų sumokama.
„Tai reiškia, kad 50 proc. kvotos mes paimtumėme migrantų ir darytumėme jų visas procedūras numatytas, kurių reikia, o 50 proc. – mokėtume“, – sakė V. Kondratovičius.
Pasak jo, siūlymą ketvirtadienį apsvarsčiusi VRM darbo grupė bendru sutarimu nusprendė rekomenduoti Vyriausybei dalyvauti solidarumo mechanizme būtent jo įvardyta migrantų proporcija.
„Jeigu bus pritarta (tarpinstituciniame pasitarime – BNS), tikimės, kad galbūt trečiadienį (Vyriausybė imsis klausimo – BNS), dėl to, kad mes kaip valstybė turime apsispręsti iki gruodžio 8 dienos“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, dar nėra nustatytas galutinis skaičius, kiek Lietuva turėtų priimti migrantų, jį patvirtinti turi Europos Vadovų Taryba.
„Bus panašiai, kaip ir buvo pirminiame variante – apie 160. Bet tiksliai reikia dar sulaukti, dėl to, kad eina diskusijos taikyti ne visą metinę kvotą, kadangi (įpareigojimas – BNS) prasideda birželio mėnesį, galbūt proporcingai sumažinti. Bet dėl to dar matysime“, – komentavo V. Kondratovičius.
BNS rašė, kad pagal pernai gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.
R. Budbergytė trečiadienį nurodė, kad Lietuva įsipareigojimą turėtų pradėti vykdyti 2026 metų birželį.
Pasak politikės, pagrindinis motyvas sprendžiant dėl migrantų priėmimo buvo abipusio solidarumo svarba. Tai akcentavo ir vidaus reikalų ministras.
„Mes 2027-aisiais pradedame pirmininkavimą (ES Tarybai – BNS). Ir mūsų tas pasiryžimas iš tikrųjų geras signalas, kad esame atsakingi ES bendruomenės nariai, tarp šalių, pasiruošusių suteikti pagalbą ir dalyvauti bendrų problemų sprendimo procese“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Svarbiu momentu jis įvardijo tai, kad priimamų migrantų atrankoje turėtų dalyvauti Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Pagrindinis aspektas būtų VSD įvertinimas, ar tas asmuo negresia mūsų nacionaliniam saugumui. Jeigu bus bet kokia net užuomina į tai, kad gali grėsti, tas asmuo nebus imamas. Tai yra vienas galbūt pagrindinių klausimų, kuriuos šiandien aptarėme“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad už kiekvieną priimtą migrantą valstybei išmokama 10 tūkst. eurų, o už nepriimtą valstybė moka 20 tūkst. eurų.
„Mes skaičiavome, kad tai iš esmės gali padengti tas išlaidas, kurios reikalingos integracijai to žmogaus Lietuvoje“, – nurodė V. Kondratovičius.
Kaip skelbė BNS, solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Šalims leidžiama prisidėti ir techninėmis priemonėmis, bet V. Kondratovičius dvejojo dėl tokio dalyvavimo solidarumo mechanizme: „Kol kas tai labai sudėtinga, turėtume kalbėtis su kitų šalių atstovais.“
Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantų, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.
VRM duomenimis, nuo 2021-ųjų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24 tūkst. mėginimų neteisėtai kirsti valstybės sieną.
Migracijos departamentas spalį nurodė, kad šalyje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
Europos Komisija pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija ir Lietuva – rimtą migracijos spaudimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
