Atsitiktinai sutapęs pirmininkavimas ES ir Didžiajam aštuonetui reikšmingas ne tik Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, įvaizdžiui, bet ir pačiai A. Merkel, kuri yra pirmoji moteris, užėmusi kanclerio postą ir jau spėjusi nustebinti ne vieną lyderį savo sugebėjimu įtikinėti.
A. Merkel ir šalies užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) paragino sausio mėnesį surengti vadinamojo Artimųjų Rytų ketverto - ES, JAV, Jungtinių Tautų ir Rusijos - "atgaivinimo" susitikimą, kuriame būtų ieškoma būdų, kaip pajudinti iš mirties taško Izraelio ir palestiniečių taikaus konflikto sureguliavimo procesą.
F.-W. Steinmeieris praėjusią savaitę per vizitą Maskvoje sakė, jog norima, kad vykstant kruvinam konfliktui tarp palestiniečių grupuočių ir įsižiebus nedrąsiai vilčiai dėl taikos derybų Artimųjų Rytų ketvertas imtųsi "stabilizuojamo" vaidmens.
"Negalima leisti, kad nutrūktų atsargiai užmegzta komunikacija tarp Izraelio ir palestiniečių", - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras likus dviem dienoms iki Izraelio premjero Ehudo Olmerto ir palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) pirmojo per pusmetį susitikimo.
Vokietija taip pat ketina imtis aktyvių diplomatinių pastangų atgaivinti Bendrijos konstituciją, kuri atsidūrė prie žlugimo slenksčio, kai praėjusiais metais referendumuose ją triuškinama persvara atmetė dviejų bloko steigėjų - Prancūzijos ir Nyderlandų - rinkėjai.
Nuo sausio 1-osios prie 25-ių Bendrijos narių oficialiai prisijungs dar dvi šalys - Bulgarija ir Rumunija. Iš 27 šalių 18-a bloko valstybių jau ratifikavo konstitucinę sutartį, kuria siekiama supaprastinti ES įstatymų leidybos procedūras ir užtikrinti skaidresnį bei efektyvesnį jo funkcionavimą.
Konstitucija gali įsigalioti tik jei jai pritars visos Bendrijos narės.
Andreas Maureris (Andrėjas Maureris) iš Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Berlyne pabrėžė, jog Vokietija neturi daug draugų, kuriais savo pirmininkavimo ES laikotarpiu galėtų pasikliauti, ypač turint galvoje tai, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai baigia kadencijas.
Tačiau jis sakė, kad Vokietijos kanclerė vis dėlto gali pamėginti atgaivinti konstitucinę sutartį, pasiūlydama pakeisti jos pavadinimą ir pakoreguoti turinį. "Merkel gali ryžtis pamėginti iš naujo apibrėžti sutarties esmę", - sakė A. Maureris.
A. Merkel yra sakiusi, kad jei dėl konstitucijos nebus susitarta iki 2009 metų Europos Parlamento rinkimų, tai bus "istorinė nesėkmė".
Kanclerė vadovaus dviem svarbiem susitikimams, kuriuose bus siekiama atnaujinti debatus dėl ES konstitucijos: tai kovo pabaigoje vyksiantis Berlyno susitikimas, skirtas Romos sutarties, kuria buvo įsteigta ES pirmtakė - Europos ekonominė bendrija, pasirašymo 50-osioms metinėms, bei tradicinis birželio mėnesio viršūnių susitikimas.
Berlyno susitikime lyderiai pasirašys trumpą deklaraciją dėl vertybių ir unikalių atributų, kuriuos siūlo Europa savo piliečiams globalizuotame pasaulyje.
Antrajame susitikime Vokietija ketina oficialiai pristatyti gaires, kaip ES galėtų rasti išeitį iš aklavietės dėl konstitucijos, tačiau jokių esminių pasiūlymų, kaip patobulinti dokumentą, ji nepateiks.
"Akivaizdu, kad tokios gairės negali egzistuoti be visų pritarimo", - sakė A. Merkel.
Be konstitucijos pirmąjį metų pusmetį ES narėms teks spręsti ir daugiau svarbių klausimų.
Manoma, kad Vokietijos kanclerė pristatys naujas iniciatyvas dėl kovos su klimato atšilimu bei dėl glaudesnių ryšių užmezgimo su energetikos išteklių turtingomis ir strategiškai svarbiomis ES kaimynėmis, įskaitant Rusiją ir kitas buvusias sovietines šalis rytuose bei arabų valstybes pietuose.
Martinas Koopmannas (Martinas Kopmanas) iš Vokietijos užsienio ryšių tarybos pabrėžė, kad nemažai problemų kels skirtingi šalių, ypač į rytus žiūrinčios Vokietijos bei į pietus savo dėmesį sutelkusios Prancūzijos, interesai.
"Vis dėlto pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyva pagerinti kaimynystės politiką būtų labai naudinga Sąjungai, kuri suinteresuota, kad jos santykiai su kaimynėmis būtų aiškesni", - sakė jis.
Manoma, kad A. Merkel taip pat imsis aktyvių pastangų suteikti naują postūmį bendrai Europos užsienio ir saugumo politikai, kurią temdo užsitęsę kivirčai dėl prieštaringai vertinamų Turkijos ambicijų prisijungti prie ES, bei užkirsti kelią bet kokiems netikėtumams, susijusiems su sprendimu dėl būsimo Kosovo statuso.
REKLAMA
