Paskutiniu metu dažnai tenka girdėti ir skaityti – „Karas keliuose“. Net Susisiekimo ministerijos ir jos tarnybų prevencijai skirtuose tekstuose sutiksime šių žodžių junginį. Tačiau kuomet nemažos dalies tragiškų autoįvykių priežastis – vairuotojų agresija, agresyvūs perspėjimai tokiems vairuotojams tik dar labiau užkaitina kraują ir prideda adrenalino. Nesiginčiju, perspėjamosios informacinės priemonės reikalingos.
Vakaruose, kur vairuotojų mentalitetas visai kitoks, negu dalies mūsų – tai net efektyvi pagalbinė priemonė kovai su nusižengimais ir nusikaltimais keliuose. Tačiau ar nereikėtų mums jų turinio nuo „Karo keliuose“ pakreipti į „Taiką keliuose“. Žodis daug gali. Tai gal ir žodis „taika“ taikai pasiekti bus efektyvesnis.
Vyriausybė pagaliau pripažino, kad nesusitvarko su tarptautiniais įsipareigojimais dėl mirčių keliuose mažinimo. Čia, kaip ir pagal daugumą kitų rodiklių, esame blogiausioje padėtyje tarp ES šalių. Daug kalbama, kai kas ir daroma, bet teigiamų poslinkių kaip nėra taip nėra. Ir nebus. Nebus tol, kol tik kovosime su pasekmėmis, o ne priežastimis. Net ir greito poveikio eismo saugumo gerinimo keliuose programa vėlgi nukreipta kovai su pasekmėmis. O tai geriausiu atveju tegali duoti tik trumpalaikį efektą. Pritariu ir naujų greičio matuoklių įrengimui ir kontrolės, baudų bei bausmių griežtinimui. Tikiu ir susisiekimo ministro nuoširdžiu noru sustabdyti žudimąsi keliuose. Tačiau vien techninė pusė norimo efekto neduos. Šalia to ką siūlo vyriausybės, policijos departamento atstovai, turime reikalauti ir žymiai didesnės vairavimo mokyklų atsakomybės už naujų vairuotojų paruošimą. Juk dalies jaunų vairuotojų neatsakingas vairavimas – tai ir šių mokyklų darbo brokas. Taip pat būtina sugriežtinti ir vairuotojo pažymėjimo gavimo tvarką. Vien pinigais paremtas principas netinka. Chuliganiškas nemažos dalies vairuotojų elgesys kelyje verčia pamąstyti apie psichologinio testo įvedimą, laikant vairavimo egzaminą. Taip pat būtina reikalauti policijos pareigūnų aukštesnės darbo kokybės ir žymiai didesnės atsakomybės.
Sąrašą galima tęsti. Kuomet per metus keliuose žūva arti 800 žmonių, o eismo įvykiai padaro apie 1,5 milijardo litų nuostolį šalies ūkiui, galima teigti, kad visos priemonės yra geros. Tačiau visgi būtini prioritetai, nes priešingu atveju nepakaks ir pusės biudžeto. To, deja, vyriausybės politikoje ir pasigendama. O svarbiausia pasigendama priemonių prieš priežastis.
Ne automobilių amžius lemia agresiją ir neatsakingumą keliuose. Ji neįteikiama ir su vairuotojo pažymėjimu. Priežastis – jauno žmogaus auklėjimas ir ugdymas mokykloje, šeimoje. Pagrįstai skundžiasi pedagogai, kad juos slegia ne tik žemas darbo atlygis, bet ir sudėtingos darbo sąlygos. Mokytojas ne tik turi išmokinti mokinį matematikos, istorijos ir kt. Jis turi turėti galimybes atlikti ir auklėjamąją pedagogo funkciją. Tačiau kai mokytojas turi kalnus pareigų ir tik keletą simbolinių teisių, o mokiniai priešingai – žino tik savo teises, bet neturi supratimo nei apie pareigas, nei apie atsakomybę – taip į gyvenimo kelią dalis jų ir iškeliauja kaip potencialūs kelių agresoriai. Susisiekimo ministras dejuoja, kad mokyklose vaikai nemokomi kelių, saugaus eismo taisyklių ir pan. Taip, tai reikalinga, bet neabejoju, kad nemaža dalis žūstančiųjų ir žudančiųjų tas taisykles puikiai žino. Tačiau žinoti neužtenka, reikia jų laikytis. O laikytis jie pradės tuomet, kai mokykloje bus įdiegtas atsakomybės ir pareigos jausmas.
Taigi, jei norime pakilti iš gėdingos paskutinės vietos pagal žūčių ir autoįvykių rodiklius tarp ES valstybių ir pasiekti ilgalaikius teigiamus rezultatus – reikia, jog į prevencinę veiklą kuo skubiau įsitrauktų ir subalansuotai veiktų kuo daugiau institucijų, pradedant Švietimo ir mokslo ministerija ir baigiant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kurią galbūt laikas pakeisti į Vaiko teisių apsaugos ir vaiko pareigų kontrolės įstaigą. Taiką (taip pat ir keliuose) būtina užsitikrinti jau mokyklos suole.
Violeta Linkienė yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja
