Policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai į sostinės Ulonų gatvę atskubėjo 11-ą valandą. Gautas pranešimas, kad susidūrė paspirtukininkas ir „Range Rover“ automobilis. Pirminiais duomenimis, elektrinį paspirtuką vairavo maždaug keturiasdešimties metų vyras. Jis, priartėjęs prie perėjos, turėjo nulipti nuo paspirtuko ir jį persivaryti, tačiau to nepadarė. Bandė važiuoti per pėsčiųjų perėją. Šis manevras baigėsi skaudžiai. Pusamžė „Range Rover“ vairuotoja nepastebėjo paspirtukininko ir jį partrenkė. Nukentėjusį vyrą greitosios medikai išsivežė į ligonę. Jis sunkios būklės.
Panašių atvejų šiemet ne vienas. Medikai perspėja, kad atšilus orui, skubios pagalbos skyriuose pradėjo sparčiai daugėti susižalojusių paspirtukininkų. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę šį pavasarį pateko daugiau kaip pusšimtis įvairias traumas patyrusių žmonių. Dalis jų ypač rimtos, kai dėl smegenų pažeidimų pacientus tenka gydyti reanimacijoje.
Panaši situacija ir kituose miestuose.
„Dažniausiai tai sumušimai, nubrozdinimai, nubrozdinamos plaštakos, veidas“, – komentuoja Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius.
Artėjant šiltam savaitgaliui, medikai neslepia nerimo – tikėtina, kad sužalotų paspirtukininkų padaugės. Gali nepavykti išvengti ir labai rimtų traumų.
„Galvos smegenų trauma, veido kaulo lūžimai. Viršutinės galūnės lūžimai. Kiek kreipiasi pas mus, nepavyko matyti, kad būtų su šalmu ar su rimtesnėmis apsaugomis, pirštinėmis, alkūnių apsaugomis“, – sako A. Šulnius.
Medikams tenka ne tik gipsuoti galūnes, bet ir lipdyti sutrupėjusius žmonių veidus, iš naujo dėti dantis.
„Vasaros metu, kiekvieną savaitę pora, trejetą pacientų paprastai yra gydoma stacionare skyriuje dėl žandikaulių lūžimų. Jeigu krentama ant smakro, tai lūžimai dažniausiai būna ne vienoje, o trijose vietose“, – tvirtina Vilniaus universiteto Žalgirio Klinikos vadovas Linas Zaleckas.
Nors dviračių takais galima važinėti tik paspirtukais, kurių galia nesiekia vieno kilovato ir greitis neviršija 25 kilometrų per valandą, medikai pasakoja, kad traumos liudija kitką. Esą paspirtukininkai į asfaltą trenkiasi važiuodami ir didesniu greičiu.
„Tikrai yra ir neblaivių pacientų, bet tikrai nėra rodiklis, kad tiktai neblaivūs pacientai patenka į tokius įvykius. Tenka kartas nuo karto gydyti ne tik paspirtukininkus, tenka gydyti ir tuos pacientus, į kuriuos su paspirtukais įvažiuoja“, – sako L. Zaleckas.
Sunkių traumų pasitaiko, kai ant vieno paspirtuko žmonės lipa dviese, trise.
„Tėvai veža vaikus į priekį pastačius. Tai yra dar baisesnis dalykas, nes jeigu vaikas yra pakankamai nedidelio ūgio, jo galva, veidas yra paspirtuko rankenos aukštyje ir tada bet kuris stuktelėjimas, tai rankena į veidą“, – aiškina L. Zaleckas.
„Mūsų kolegos yra net matę tokių sakykime „patobulintų“ kabutėse elektrinių pasipirtukų, kai yra pridedamos papildomos rankenėlės mažam vaikui priekyje, kad jis galėtų laikytis. <...> Jokiu būdu negalime vežti savo vaikų ir rizikuoti jų gyvybe ir saugumu“, – tikina Transporto saugos administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.
Transporto saugos administracija skelbia, kad vienas iš 7 elektrinių paspirtukų vairuotojų mano, kad jiems Kelių eismo taisyklės iš viso negalioja, o kiti nuolat painiojasi.
„Jie važiuoja bet kaip ir bet kur. Jie privalo važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų dviračių takais, jie turi važiuoti dviračių juosta, jei tai yra kelkraštis. Jeigu kelkraštyje, jie turi važiuoti dešiniąją eismo juosta ir kuo dešiniau krašto. <...> Dėvėkime šalmus“, – primena E. Kučinskaitė.
Visų didmiesčių ligoninės kasmet traumuotus paspirtukų vairuotojus skaičiuoja šimtais.
Dalis šių atvejų patenka į policijos suvestines. Iki šių metų balandžio 4-osios Lietuvoje eismo įvykiuose su paspirtukais susižeidė 19 žmonių. Pernai susižeidė 223 žmonės.
