Vilkaviškio krašto muziejaus vitrinose – gausybė įvairių laikrodžių. Muziejininkai juos surinko iš žmonių palėpių, rūsių, kai kurie vilkaviškiečiai patys juos muziejui atidavė. Surinkta kone 200 eksponatų. Ir visi savaip įdomūs bei vertingi. Yra ir tikras lobis – šveicariškų laikrodžių kolekcija. Juos, kasdamas namo pamatus, žemėje rado vienas vilkaviškietis ir atnešė į muziejų.
Manoma, kad tai tarpukariu Vilkaviškyje veikusios žydų laikrodžių parduotuvės prekės. Laikrodžius apgadino drėgmė, tačiau matosi ir kainos, ir Virbalio muitinės plombos.
„Galbūt vengdamas sovietinio nacionalizavimo ar kitų bėdų užtiktas, jis savo parduotuvės turtą užkasė, paslėpė bidone ir po daug metų žmogus rado žemėje šiuos laikrodžius“, – sako muziejaus darbuotoja Virginija Samuolienė.
Tuomet tai buvo prabangos prekė. Vienas laikrodis kainavo iki šimto litų. Tada beveik tiek pat kainavo karvė. Kad seniau dažnam lietuviui laikrodis buvo prabanga, patvirtina ir savo vaikystę atmenantys vyresni vietiniai. Smalsiai senų laikrodžių kolekciją apžiūrinėjanti Danutė pasakoja, kad jos vaikystės namuose buvo tik vienas laikrodis, kurį tėvai labai saugojo ir brangino.
„Budilnikas. Kaip mes šnekėdavom šitaip. Žadintuvas. Kitokio nebuvo pas mus, nes mes neturtingai gyvenom, tai žadintuvas vienas buvo“, – pasakoja vilkaviškietė Danutė.
Muziejaus darbuotojai apgailestauja, kad daugybė senų ir vertingų laikrodžių greičiausiai pražuvo. Žmonės, tvarkydami ar griaudami tėvų, senelių namus juos tiesiog išmetė:
„Galvojam, kad bent dešimtmečiu pavėlavome padaryti tokią akciją, nes daugelis ateidavo ir sakydavo tikrai turėjome įdomių, gražių, senovinių laikrodžių. Bet jie jau išmesti.“
Ir senų laikrodžių kolekcijos atėję pažiūrėti vilkaviškiečiai pripažįsta, kad kone kiekvieno namuose kažkada buvo senų vertingų eksponatų, tačiau jų išsaugoti nepavyko:
„Senelio laikrodį tokį didelį. Kalbą apie cepūrą išimti. Jis išsiimdavo pasižiūrėdavo ir vėl dėdavo. Kaip relikvija tokia buvo likusi. Bet dabar net nežinau kur likęs tas laikrodis“
„Pas senelį buvo pakabinamas, su ilgom švytuoklėm.“
Seniausia, ką muziejininkams pavyko rasti – šis pastatomas laikrodis. Jį negailestingai paveikė laikas, matosi, kad daug metų stovėjo nenaudojamas rūsyje ar palėpėje. Šiam eksponatui 110 metų. Nors pats laikrodis atrodo nekaip, tačiau atidarius jį matyti to laikmečio aktualijos – gyvulių supirkimo datos.
Kada tiksliai žmonija pradėjo skaičiuoti laiką padedami laikrodžių – nėra tiksliai žinoma. Rašytinuose šaltiniuose laikrodžiai pirmą kartą paminėti prieš 700 metų – tai buvę saulės ir mėnulio laikrodžiai. Mechaniniai laikrodžiai atsiradę tik 14-ame amžiuje ir pirmieji jie buvę tik su viena rodykle.
