Ką mums sako NATO viršūnių susitikimo rezultatai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Buvo įvairių scenarijų, tame tarpe ir Vyriausybės atsistatydinimas, bet viskas liko po senovei. Tik buvo įkurta koalicijos taryba. Aušrinė Armonaitė sakė, kad tai padės, jog nebūtų bendravimo iš jėgos pozicijų. Kai dabar kadencija artėja prie pabaigos, jeigu vertintume koalicijos darbą, jūsų nuomone, ar yra per daug diktato iš didesnių koalicijos partijų? Čia konkrečiai turiu omenyje Tėvynės sąjungą.
Buvo įvairių situacijų ir koalicijoje bendravimo ar bendradarbiavimo negali būti per daug. Mes irgi atėjome su vienais lūkesčiais į darbą koalicijoje. Per tuos metus buvo daug išmokta. Mano vertinimu, bent jau į kvietimus, iniciatyvas susitikti ir aptarti vieną ar kitą klausimą visada koalicijos partneriai geranoriškai atsiliepia.
Žinoma, norėtųsi ir norėjosi anksčiau daugiau tokių iniciatyvų iš pačių didžiųjų koalicijos partnerių, bet vėlgi – aš manau, kad galima konstatuoti, jog mes, kaip ir bet kokioje partnerystėje, mokomės bendrauti, bendradarbiauti ir kadencijos pabaigoje būsime tai išmokę daryti geriau nei pradžioje.
Prieš kelias savaites sakėte kolegoms, kitiems žurnalistams, kad dar neapsisprendėte dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Ar dabar jau apsisprendėte?
Ne, niekas nepasikeitė ir tikrai informuosiu, kai apsispręsiu.
Dar nenorėčiau pabėgti nuo šios temos. Prieš gerus metus teko imti interviu iš jūsų kolegos Eugenijaus Gentvilo, jis kalbėjo apie tai, kad valdančiosioms partijoms galbūt reikėtų kelti bendrą kandidatą. Sakė, kad galbūt toks modelis galėtų būti ir Vilniaus mero rinkimuose, to nepamatėme, visos partijos turėjo skirtingus kandidatus. Ar jūs matytumėte prasmę, logiką tokios idėjos, kad Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Tėvynės sąjunga kelia vieną kandidatą?
Ši idėja yra labai sena, bene prieš kiekvienus rinkimus, o ypač šiuose rinkimuose, tokia mintis vis nuskamba, vos ne nuo kadencijos pradžios.
Aš manau, kad labai maža tikimybė, jog taip bus. Natūralu, nes kiti metai, 2024-ieji, yra rinkiminiai metai. Tai yra ne tik prezidento rinkimai, bet ir Europos Parlamento, ir – vyšnia ant torto – Seimo rinkimai, kuriems visi rimčiausiai ruošiasi.
Liberalų sąjūdis savo tikslu tai mato kaip pagrindinius rinkimus. O tai reiškia, kad, matyt, visos partijos norės ryškinti save ir per prezidento rinkimus.
Ar nėra taip, kad partijos prezidento rinkimus naudos kaip reklamą Seimo rinkimams? Atrodytų, bendras kandidatas turbūt turėtų daugiau šansų, bet taip partijos būtų mažiau matomos Seimo rinkimuose. Ar nebus taip, kad jūs laidosite prezidento rinkimus, galvodami apie kitų metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus?
Aš negaliu prognozuoti, kaip tiksliai viskas susiklostys, bet tiesiog sakau, kokia galėtų būti kiekvienos atskiros partijos logika. Pati tokiuose pokalbiuose apie bendrų kandidatų kėlimus nesu dalyvavusi.
Jeigu kalbėtume apie kitus Seimo rinkimus ir, kai jie pasibaigs koalicijų formavimais, ar įsivaizduotumėte tuos pačius partnerius – Laisvės partiją ir Tėvynės sąjungą?
Na, mūsų darbas šioje koalicijoje, jis, manau, tobulėja. Mes daug ko išmokome ir tikrai neatmesčiau, kad galėtume kažkuria forma tęsti bendradarbiavimą, bet viską nuspręs žmonės, rinkėjai, pasirinkdami savo favoritus Seimo rinkimuose.
Mano, kaip partijos pirmininkės, ypač, jei pavyks dar kartą gauti savo kolegų pasitikėjimą, pagrindinis tikslas bus Liberalų sąjūdžio geras pasirodymas rinkimuose, o ateities koalicijos – tikrai antraeilis klausimas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
