Kasmet prieš persukant laikrodžio rodykles valanda į priekį ar atgal, vis kyla diskusijų, kam naudinga versti žmones gyventi vasaros ir žiemos laiku ir kiek tai kenkia jų sveikatai.
Lietuviai niekada turbūt iki galo ir nebuvo susitaikę su palyginti nauja tradicija kiekvieną kovą ir spalį į darbą keltis ne jiems įprastu laiku. O šiemet, lyg tyčia, diskusijas laikrodžių sukiojimo tikslingumo klausimu dar kaitina ir Rusijos sprendimas to nebedaryti – bene pirmasis svarus argumentas šios praktikos atšaukimo šalininkų sąskaiton.
Neatsižvelgia į nuomonę
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pats inicijavo tyrimą ir savo išvadose yra pareiškęs abejonę dėl vasaros laiko keitimo ekonominės naudos pagrįstumo bei ragino išklausyti gyventojų nuomonę ir argumentus. Jis siūlė Vyriausybei organizuoti visas socialines grupes apimantį visuomenės tyrimą, turintį padėti baigti keletą metų trunkančias diskusijas. R. Valentukevičius savo tyrimo medžiagoje išsakė nuomonę, kad laiko nereikėtų kaitalioti, nes įvairių specialistų, mokslininkų ir pačių gyventojų nuomonė dėl laiko keitimo yra neigiama. Tačiau iki šiol jokių sprendimų taip ir nėra padaryta.
O specialistai neabejoja, kad laiko kaitaliojimas turi įtakos gyventojų savijautai: kai kurių šaltinių duomenimis, sveiki suaugę žmonės prie naujo laiko pripranta per tris dienas, vaikams prireikia ir savaitės.
Kenčia ir pacientai, ir gydytojai
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Violetos Šimėnienės pastebėjimu, pakeitus laiką medikai girdi daugiau pacientų nusiskundimų – ypač tai būdinga perėjimui prie žiemos laiko. Žmonės – ir ne tik sergantieji lėtinėmis ligomis – sako, kad sunku prisitaikyti, prastai jaučiasi, būna nedarbingi. „Bent dvi savaites apie tai kalbama“, – tikina V. Šimėnienė.
Kaip žinoma, vieni įpratę anksti keltis – vyturiai, kiti – pelėdos – atvirkščiai. Ir pastariesiems atsikelti dar viena valanda anksčiau būna problema. „Jie ir taip sunkiai rytais keliasi. Ir dar paankstina“, – užjautė gydytoja.
Miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka taip pat teigė pastebintis, kad laiko kaitaliojimas turi įtakos panevėžiečių savijautai. Žmonės tampa jautresni, paūmėja nervų sistemos ligos, padaugėja nemigos atvejų, dažniau skundžiamasi aukštu kraujo spaudimu.
Kiek padaugėja tokių nusiskundimų, Greitosios pagalbos stoties vadovas sakė negalintis tiksliai atsakyti – tam reikėtų atlikti išsamią statistikos analizę. Juolab kad perėjimo prie vasaros laiko laikotarpiu neišvengiamai dar velkasi nuo žiemos neatsiejamų virusinių susirgimų uodega.
„Bet įtakos sveikatai laiko kaita turi, – konstatavo V. Mitka. – Ne visoms žmonių grupėms, bet turi.“
O štai vaikai, nors ir teigiama, kad sunkiau pakelia laiko kaitaliojimą, miesto poliklinikos gydytojos pediatrės Nijolės Rapševičienės teigimu, nesiskundžia. „Neteko su tuo susidurti – ši problema, bent jau tarp mano pacientų, neiškilo“, – pediatrė sakė mananti, jog laikrodžio sukinėjimas veikiau didesnė problema suaugusiesiems. Ji ir pati prisipažino reaguojanti į tokius pokyčius.
„Organizmas sunkiau prisitaiko, kuriam laikui sutrinka miego ir poilsio režimas“, – tvirtina N. Rapševičienė. Ir sunkiau vėlgi būna rudenį nei pavasarį.
Nestabiliai tautai to per daug
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos vedėjas Almantas Kranauskas sako, kad nieko neįmanoma padaryti, kol laikas kaitaliojamas remiantis Europos Sąjungos direktyva. Tiesa, Lietuva, kaip ir visos kitos Bendrijai priklausančios valstybės, šiemet turi pateikti informaciją, ar perėjimai prie žiemos ir vasaros laikų pasiteisino. Valstybinis psichikos sveikatos centras, anot A. Kranausko, jau įvertino situaciją ir priėjo išvadą, kad laiko kaitalioti vis dėlto nereikėtų. „Lietuvoje žmonės ir taip gana nestabilios psichikos“, – apgailestaudamas pripažino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas bei priminė, jog mūsų šalis tarp pirmaujančiųjų Europoje savižudybių skaičiumi, daug registruojama ir smurto atvejų. „Atrodo, smulkmena, bet jei visuomenė jau yra sudirgusi, kam dirginti dar labiau?“ – sako A. Kranauskas.
Tad viliamasi sulaukti teigiamo Europos politikų sprendimo, kad nuo kitų metų laikas nebebus kaitaliojamas.
Tas pats, kas keliauti
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė sakė, kad labai aiškių duomenų apie laiko kaitaliojimo poveikį sveikatai nėra. Žinoma, tai blogiau žmonėms, kurie gana griežtai yra linkę laikytis dienos režimo, jautriau reaguoja. Tokie asmenys keletą dienų gali jausti dirglumą, susierzinimą, mieguistumą. Reikia laiko, kad organizmas priprastų prie naujos tvarkos.
Be to, kiekvieno žmogaus reakcija labai individuali. Vaikai ypač skirtingai reaguoja į laiko pokyčius: vieni – pavyzdžiui, močiučių auginami, dažniausiai turi galimybę lėčiau pratintis prie permainų, o darželius lankantiems jų bendraamžiams tenka persiorientuoti gana greitai.
Panašūs pojūčiai, beje, patiriami ir keliaujant į kitas šalis – vieni greitai persiorientuoja, o kitiems reikia daugiau laiko priprasti prie pakitusių sąlygų.
O. Davidonienės teigimu, Lietuvoje itin rimtų tyrimų niekas nedarė, kita vertus, nesitikima labai neigiamos įtakos sveikatai.
Nebesiblaškys laike
Kaip jau minėta, kaimynė Rusija rytoj naktį laikrodžius pasuks kartu su visa Europa, tačiau paskutinį kartą – nuo kovo 27-osios ši šalis toliau gyvens tik vasaros laiku.
Praktika sukinėti laikrodžių rodykles pagal vasaros ir žiemos laiką Rusijoje galiojo tris dešimtmečius, nuo 1981-ųjų. Kol pernai kovą šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas paprašė ekspertų atlikti laiko kaitaliojimo tikslingumo analizę – tada pirmąkart ir buvo prabilta apie galimybę šią praktiką atšaukti. Galutinis šalies vadovo sprendimas šiuo klausimu buvo paskelbtas šį vasarį. D. Medvedevo argumentai atšaukti vasaros ir žiemos laiką buvo stresas ir ligos, kamuojančios prie tokių permainų adaptuotis verčiamus gyventojus.
Kad laikrodžių sukiojimas neigiamai veikia žmonių sveikatą, nuotaiką ir darbingumą, patvirtino ir šalies Sveikatos apsaugos bei socialinio vystymo ministerija. O Rusijos medicinos mokslų akademijos atlikto tyrimo rezultatai apskritai buvo bauginantys. Paaiškėjo, jog pereinamuoju laikotarpiu pakeitus laiką infarktų padažnėja 1,5 karto, savižudybių skaičius išauga net 66 proc. Pastebimai padaugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų. Tiesa, gydytojai ir bioritmų specialistai patikslina: žmonių savijautos pablogėjimo ir laiko kaitaliojimo į vasaros ar žiemos ryšys nėra pagrįstas jokiais moksliniais duomenimis, kurie leistų šią statistiką interpretuoti.
Perėjimą prie vasaros laiko palaimino ir Rusijos energetikai, nes jis leis gyventojams sutaupyti daugiau elektros energijos nei gyvenant žiemos laiku.
Taigi Rusijos atsisakymas sukioti laikrodžius gyvenimą, atrodo, apsunkins tik keliautojams: pusę metų Maskvos laikas nuo centrinio Europos skirsis dviem, o kitus pusę metų – net trimis valandomis.
Beje, apie galimybę nebesiblaškyti tarp žiemos ir vasaros laikų jau susimąstė ir kitos gretimos šalys – Ukraina ir Baltarusija.
Daiva SAVICKIENĖ
